Laikoma iki termino – tai apskaitos terminas, nurodantis vertybinį popierių, kurio įmonė ar asmuo neketina parduoti. Priešingai, su tokiu vertybiniu popieriumi siekiama jį išlaikyti, kol baigsis jo galiojimo laikas, o tada investuotojas surenka pradinę investiciją kartu su uždirbtomis palūkanomis. Labiausiai paplitęs iki išpirkimo laikomų vertybinių popierių tipas yra obligacija. Tokie vertybiniai popieriai finansinėse ir pelno (nuostolių) ataskaitose yra klasifikuojami kaip šios rūšies priemonės ir pateikiami amortizuota savikaina, o tai reiškia, kad vienkartinė investicijos suma yra paskirstoma per visą jos gyvavimo laikotarpį.
Investicijos atliekamos įvairiems tikslams ir su visomis strategijomis. Priešingai nei akcijos, investuotojai paprastai perka obligacijas, kad jas būtų galima laikyti iki išpirkimo, o tai reiškia, kad jos niekada nebus parduodamos. Tokio tipo investicijos paprastai yra saugus investuotojų žaidimas, nes obligacijas dažnai remia galingi bankai ir dažniausiai garantuojamos palūkanos. Investuotojai paprastai tiesiog turi palaukti termino pabaigos ir tada gauti naudos.
Nors asmenys dažnai yra priversti imti paskolas iš banko, obligacijos yra šio susitarimo atšaukimas. Obligacijų atveju investuotojas iš tikrųjų paskolina savo pagrindinę įmoką atitinkamam bankui ar finansų institucijai, o bankas grąžina tą paskolą su palūkanomis. Palūkanų sumą paprastai nustato bankas obligacijos sutarties pradžioje. Pavyzdžiui, 1,000 USD vertės obligacija, už kurią mokama 10 procentų palūkanų, investuotojas kasmet atneš 100 USD.
Laikotarpis, per kurį obligacija bus laikoma iki išpirkimo, taip pat nustatoma, kai investuotojas perka obligaciją. Pranešant apie obligaciją pajamų mokesčio tikslais, bet koks obligacijos rinkos vertės padidėjimas ar sumažėjimas neturi įtakos investuotojo mokesčių naštai. Vietoj to, tokia apsaugos priemonė kiekvienais metais pateikiama amortizuota savikaina.
Dėl to vertybinis popierius, laikomas iki išpirkimo termino, yra unikalus apskaitos, pagrįstos ketinimu, koncepcijoje. Tai skiriasi nuo prekybos vertybiniais popieriais, tokiais kaip akcijos, kurios gali būti perkamos ir parduodamos pagal valią. Bet kokie akcijų vertės pokyčiai, taip pat pelnas ir nuostoliai dėl tų pokyčių turi būti nurodyti pajamų mokesčio tikslais. Jei investicija neketinama laikyti iki išpirkimo ar ja aktyviai prekiauti, laikoma, kad ją galima parduoti, o tai yra numatytoji investicijų, kurios nepatenka į nė vieną iš pirmųjų dviejų kategorijų, kategorija.