Jungtinėse Valstijose mokesčių mokėtojai privalo mokėti socialinio draudimo mokesčius pagal savo pajamas. Privalomo mokėti pajamų mokesčio mokėtojų procentas vadinamas socialinio draudimo mokesčio tarifu. Paprastai socialinio draudimo mokesčio tarifai išlieka nepakitę metai iš metų, tačiau jie gali keistis. Tačiau daugumai darbuotojų nereikia išsiaiškinti, kokiu tarifu jie turi mokėti socialinio draudimo mokesčius, nes darbdaviai paprastai taiko dabartinius tarifus ir tvarko šių mokesčių atskaitymą iš darbuotojų atlyginimų. Kita vertus, savarankiškai dirbantys asmenys yra atsakingi už reikiamos mokesčių sumos apskaičiavimą ir sumokėjimą Internal Revenue Service (IRS), kuri yra organizacija, tvarkanti federalinius mokesčius Jungtinėse Valstijose.
Socialinio draudimo mokesčio tarifai naudojami apskaičiuojant pinigų sumą, kurią kiekvienas mokesčių mokėtojas kasmet turi sumokėti už socialinį draudimą. Laimei, mokesčių mokėtojai ir už darbo užmokestį atsakingi asmenys neturi spėlioti, kokių mokėjimų yra skolingi. Vietoj to jie gali kreiptis į Socialinės apsaugos administracijos arba IRS svetainėse esančius informacinius lapus, kuriuose pateikiami dabartiniai socialinio draudimo mokesčių tarifai. Paprastai tokiose diagramose pateikiama informacija apie maksimalią pajamų sumą, kuri gali būti apmokestinama „Sodrai“ kiekvienais metais, taip pat „Sodrai“ taikomi mokesčių tarifai darbuotojams, darbdaviams ir individualia veikla užsiimantiems asmenims.
Daugeliu atvejų asmuo, priskiriamas darbuotojui, nemoka tiek daug socialinio draudimo mokesčių, kiek galėtų savarankiškai dirbantis asmuo. Taip yra dėl to, kad socialinio draudimo mokesčių tarifai darbuotojams dažniausiai yra daug mažesni nei nustatomi individualia veikla užsiimantiems asmenims. Paprastai darbuotojas iš savo pajamų sumoka tik pusę socialinio draudimo mokesčių, o jo darbdavys atitinka šią sumą. Kita vertus, savarankiškai dirbantis asmuo turi pats sumokėti visą „Sodros“ mokesčių sumą. Vienam mokesčių mokėtojui reikalinga įmoka paprastai yra vienoda, neatsižvelgiant į tai, ar mokesčių mokėtojas yra samdomas darbuotojas, ar savarankiškai dirbantis asmuo.
Norint suprasti, kaip socialinio draudimo mokesčių tarifai tvarkomi darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, naudinga apsvarstyti pavyzdį. Pavyzdžiui, darbuotojui gali tekti mokėti socialinio draudimo mokesčius, kurių tarifas yra 6.2 proc., o jo darbdavys turėtų prilygti šiai sumai. Dėl to tam darbuotojui iš viso mokama 12.4 proc. Kita vertus, savarankiškai dirbantis asmuo visą „Sodros“ mokesčių sumą turėtų sumokėti pats. Iš savarankiškai dirbančio asmens kišenės išeitų 12.4 proc.