Arbitražo obligacija yra tam tikros rūšies obligacijos, dažnai išleidžiamos iš savivaldybės ar vietos valdžios, kad ta savivaldybė ar vietos valdžia galėtų pasinaudoti rinkos pasikeitimu arba anksčiau nežinoma rinkos sąlyga, kuri gali būti naudinga obligacijų emitentui. Pokyčiai rinkoje, kurie gali įvykti prieš arbitražinių obligacijų emisiją, gali apimti mažesnes palūkanų normas arba galimybę panaikinti būsimą obligacijų skolą. Nors savivaldybės išleidžia šias obligacijas, vyriausybės ir korporacijos taip pat gali išleisti arbitražo obligacijas.
Arbitražas pagal apibrėžimą reiškia tuo pačiu metu vykstančius mainus, tokius kaip kažko pirkimas ir pardavimas tuo pačiu metu arba beveik tuo pačiu metu, siekiant pasinaudoti rinkos arba produkto kainos skirtumais. Obligacija yra paskolos gavėjo ir skolintojo susitarimas. Šis susitarimas dažnai vadinamas įtraukimu. Obligacija paprastai vadinama saugumo priemone, pavyzdžiui, tokia, kurią savivaldybės naudoja lėšoms iš viešųjų šaltinių surinkti. Todėl arbitražinė obligacija gali būti skolos vertybinis popierius, naudojamas obligacijai, už kurią mokama didesnė palūkanų norma, panaikinti ta, kuri mokės mažesnę palūkanų normą, taip taupant emitento pinigus.
Konvertuojamųjų obligacijų arbitražas apima konvertuojamas obligacijas. Jie egzistuoja būdais, kurie yra labai panašūs į įprastą obligaciją, tačiau labai skiriasi tuo, kad vėliau jas galima konvertuoti į įmonės akcijas. Konvertuojamosios obligacijos išleidimo metu tai daroma suprantant, kad ją galima išpirkti į emisijos bendrovės akcijas. Konvertuojamųjų obligacijų arbitražas vyksta, kai perkama konvertuojamoji obligacija, o pirkėjas trumpam parduoda išleidusios bendrovės kapitalą. Obligacijų ekspertai mano, kad tokio tipo obligacijos yra gana sudėtinga investavimo strategija.
Arbitražas vyriausybės obligacijų rinkoje yra dar viena obligacijų arbitražo rūšis. Taip pat žinomas kaip savivaldybių obligacijų arbitražas, šiam tipui būdinga palūkanų suma, uždirbama už skolintus pinigus, ir palūkanų, uždirbtų iš investicinių fondų, suma. Žodžiu, kai palūkanos už investuotas lėšas sudaro didesnį uždarbį nei už pasiskolintus pinigus uždirbamos palūkanos, tai laikoma savivaldybės obligacijų arbitražu.
Kitas savivaldybės arbitražo obligacijos pavyzdys būtų tada, kai savivaldybė skolinasi pinigų iš visuomenės siūlydama obligacijas, bet vėliau sužino, kad gali pasiskolinti pinigų ir iš kito šaltinio už mažesnę palūkanų normą. Kai pinigai, pasiskolinti už mažesnę palūkanų normą, naudojami pradinei obligacijai apmokėti, naujoji obligacija vadinama arbitražo obligacija. Būtent naujoji arbitražo obligacija padėjo savivaldybei sutaupyti pinigų.