Kas yra Piktnaudžiavimo rinka direktyva?

Piktnaudžiavimo rinka direktyva (MAD) yra 2003 m. Europos Parlamento priimtas teisės aktas, skirtas spręsti susirūpinimą dėl manipuliavimo rinka Europos Sąjungoje. Šia direktyva buvo sukurtos gairės dėl bendros sistemos, kuri turi būti taikoma visose valstybėse narėse, siekiant aiškiai apibrėžti manipuliavimą rinka ir sukurti vykdymo ir sankcijų mechanizmą. Tikimasi, kad atskiros valstybės narės pasinaudos Piktnaudžiavimo rinka direktyva kaip planu reformuoti savo finansų sistemas ir sukurti bendrus teisės aktus visoje ES.

Pagal Piktnaudžiavimo rinka direktyvą sprendžiami du ypatingą susirūpinimą keliantys klausimai. Pirmoji – prekyba pasinaudojant viešai neatskleista informacija, plačiai visuomenei nežinomos informacijos naudojimas siekiant pasipelnyti iš vertybinių popierių prekybos. Be to, direktyvoje kalbama apie manipuliavimą rinka, kai prekybininkai stengiasi sukurti tyčinius pokyčius rinkoje, siekdami iš jų pasipelnyti. Laisvosios rinkos operacijoms trukdyti gali būti naudojami įvairūs metodai. Abi šios veiklos naikino vartotojų pasitikėjimą ir buvo vykdomos įvairiose ES šalyse, nes nebuvo jokių konkrečių įstatymų, draudžiančių jas ir Europos lygmeniu nieko, galinčio su jomis kovoti.

Oficialiai žinoma kaip 2003/6/EB dėl prekybos pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka, Piktnaudžiavimo rinka direktyva apibrėžė piktnaudžiavimo rinka veiklą ir įpareigojo ES šalis imtis veiksmų. Vienas iš pagrindinių teisės aktų aspektų buvo įgaliojimas kiekvienai valstybei narei sukurti vieną agentūrą, kuri nustatytų ir vykdytų piktnaudžiavimo rinka prevencijos politiką, ir kad šios agentūros bendradarbiautų su agentūromis kitose ES šalyse, tvarkydamos tarpvalstybinius atvejus. Kovos su terorizmu darbui taip pat galėtų būti naudingas koordinavimas tarp agentūrų.

Kai kurioms Europos Sąjungos valstybėms narėms Piktnaudžiavimo rinka direktyvą pavyko įgyvendinti greitai, kartais minimaliai pakoregavus savo finansų sistemas. Kitoms prireikė daugiau laiko agentūroms kurti ir konsoliduoti, teisės aktams pritaikyti ir imtis kitų veiksmų, kad jų finansinės sistemos atitiktų reikalavimus. Sukūrus vienodus ir standartizuotus teisės aktus, prekybininkams jaustis patogiau ir išaugus ekonominei veiklai Europos Sąjungoje, pagerėjo vartotojų pasitikėjimas.

Kaip ir kitose direktyvose, valstybės narės privalėjo pateikti įgyvendinimo įrodymus veiksmų planų forma, kartu su dokumentais, kad šie planai buvo įgyvendinti nacionaliniu lygiu. Norint įgyvendinti direktyvas, reikia bendradarbiauti su įstatymų leidėjais, pramonės ekspertais ir vyriausybės pareigūnais, kurie visi kartu kuria sistemą pagal direktyvą ir įgyvendina tą sistemą įstatyme.