Finansinės inovacijos yra platus terminas, vartojamas apibūdinti naujų ir kūrybiškų požiūrių į įvairias finansines aplinkybes generavimą. Šis terminas kartais vartojamas kalbant apie naujų rūšių vertybinių popierių kūrimą. Kitu metu tai susiję su naujais ir įdomiais požiūriais į pinigų valdymą ar investavimą. Bet kokioje situacijoje finansinės naujovės yra susijusios su idėjos ar finansinės priemonės pasiūlymu, kuri skiriasi nuo ankstesnių ir gali būti labai geidžiama ilgainiui.
Egzistuoja daugybė skirtingų teorijų apie pagrindinį finansinių naujovių pobūdį. Vienas požiūris, žinomas kaip Modigliani-Miller teorema, teigia, kad investuotojai turėtų būti labai susirūpinę dėl reguliavimo praktikos ir mokesčių bei kaip šie veiksniai įtakoja skirtingų subjektų išleistų vertybinių popierių tipus. Investuotojas turėtų išlikti santykinai nesusirūpinęs dėl bet kokių įsipareigojimų, kuriuos šiuo metu turi emitentas.
Kitoks požiūris į finansines naujoves žinomas kaip Arrow-Debreu modelis. Taikant šį metodą atsižvelgiama į daugybę išorinių veiksnių, pvz., politinius sukrėtimus ar stichines nelaimes, ir į jų paskesnį poveikį įvairių tipų finansinėms priemonėms ir tas priemones išleidžiančioms institucijoms. Idėja yra įsigyti tuos vertybinius popierius, kuriuos palankiai paveiks šie pasaulio įvykiai, ir taip maksimaliai padidinti grąžą.
Plačiąja prasme finansinės naujovės yra tai, kas vyksta nuolat. Nuo 1980-ųjų dešimtmečio atsirado nemažai naujoviškų finansinių strategijų ir priemonių. Vienas iš pavyzdžių yra palūkanų normų apsikeitimo sandorių sukūrimas pirmaisiais to dešimtmečio metais – naujovė, kuri leido daugeliui įmonių ir investuotojų pasinaudoti staigiu palūkanų normų padidėjimu. Pastaraisiais metais kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių plėtra taip pat leido įmonėms veiksmingiau valdyti didėjantį paskolų, hipotekos ir kitų kredito formų įsipareigojimų nevykdymą, kuris įvyko pasaulio ekonomikai prasidėjus nuosmukiui.
Nors daugelis žmonių pripažįsta finansinių naujovių sąvoką, nėra tvirto susitarimo, kas yra tikrai naujas požiūris, o kas yra tiesiog kelių senesnių požiūrių, kuriems suteikta šiek tiek kitokia konfigūracija, derinys. 2000-ųjų pradžios kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris yra puikus pavyzdys, nes kai kurie sakytų, kad tai tiesiog senesnė palūkanų normų apsikeitimo sandorio koncepcija, pertvarkyta siekiant spręsti kitokią ekonominę situaciją.