Kadangi šiandien yra tiek daug įvairių obligacijų emisijų, daugelis pirmą kartą investuotojų nežino, kaip nustatyti obligacijos vertę. Laimei, obligacijų vertės apskaičiavimas yra gana paprastas procesas, kurio metu siekiama suprasti du pagrindinius veiksnius: palūkanų sumą, kurią moka už obligacijų emisiją, ir dabartinę ekonomikos būklę. Štai ką reikia padaryti norint nustatyti tikrąją obligacijos vertę.
Viena iš tam tikrai obligacijai ar obligacijų grupei taikomų palūkanų normos ypatybių yra ta, kad norma nesikeičia, neleidžiant emitentui pakeisti obligacijų emisiją naujam siūlymui. Tai negalioja kitoms palūkanų normoms, kurios taikomos kitoms investicijų rūšims. Tai reiškia, kad yra didelė tikimybė, kad tam tikros obligacijų emisijos palūkanų norma gali būti didesnė nei palūkanų pajamos, kurias būtų galima uždirbti naudojant kitas investavimo galimybes. Kai tai atsitiks, investuotojai yra pasirengę mokėti daugiau, kad įsigytų obligacijų emisiją, o tai savo ruožtu padidina obligacijos vertę.
Tai svarbi sąvoka, kurią reikia suprasti, kai reikia tiksliai apskaičiuoti obligacijas. Suvokus, kad iš obligacijos uždirbtos palūkanos išliks pastovios, o kiti veiksniai skirsis, nesunku suprasti, kaip obligacijos vertė gali svyruoti keičiantis ekonomikai. Nukritus bankų ir kitų siūlomoms palūkanų normoms, obligacijų emisijos vertė, palyginus, didėja. Tuo pačiu metu, jei dabartinės ekonominės sąlygos lems kintamų palūkanų normų augimą, obligacijų vertė sumažės ir taps mažiau patraukli būsimiems pirkėjams.
Prieš perkant svarbu numatyti obligacijų emisijos vertę. Pavyzdžiui, obligacija, kurios išpirkimo terminas užtruks penkerius metus, gali pasiūlyti patrauklią palūkanų normą, atsižvelgiant į dabartines ekonomines sąlygas. Tačiau jei yra didelė tikimybė, kad praėjus trejiems metams po pirkimo, ekonomika patirs infliacijos laikotarpį, santykinė obligacijos vertė tuo infliacijos laikotarpiu gali būti žymiai sumažinta. Tiesą sakant, obligacijos vertė gali sumažėti tiek, kad obligacijų emisija nėra geras pasirinkimas, palyginti su kitomis investavimo galimybėmis. Tokiu atveju investuotojas gali gauti geresnę grąžą investuodamas į obligacijas, kurių išpirkimo terminas prasidės iki numatomo infliacijos laikotarpio pradžios, o tada nukreipti pajamas į investicijas, kurios infliacijos laikotarpiu greičiausiai bus sėkmingos.
Kaip ir daugelyje investavimo strategijų, svarbu investavimo veiklą valdyti taip, kad investuotojas gautų kuo didesnę grąžą. Suprasdami, kaip nustatyti obligacijų emisijos vertę per obligacijos galiojimo laiką, taip pat obligacijos vertę pirkimo metu, investuotojai gali priimti labiau išsilavinusius sprendimus dėl to, ką reikėtų ir ko neturėti įtraukti į portfelį.