Dabartinis koeficientas yra paprastas, bet efektyvus įrankis, kuris dažnai naudojamas norint susidaryti tikslų įmonės finansinio stabilumo vaizdą. Iš esmės apskaičiuojant einamąjį koeficientą reikia tik dviejų tikslių informacijos dalių – bendros įmonės turimų trumpalaikių įsipareigojimų ir trumpalaikio turto vertės. Palyginus šiuos du skaičius ir apskaičiavus esamą įmonės santykį, galima planuoti būsimą veiklą ir nustatyti būdus, kaip pagerinti bendrą verslo būklę.
Vienas iš svarbiausių faktų, kurį atskleis šis skaičius, yra dabartinė įmonės padėtis vykdyti trumpalaikius skolinius įsipareigojimus. Paprastai geros finansinės būklės įmonė turės didelį turto ir įsipareigojimų santykį. Tai reiškia, kad įmonė nenumatys jokių problemų, susijusių su trumpalaikėmis skolomis, kurios galėjo būti įgytos tam, kad pagerintų tam tikrą gamybos proceso dalį arba pakeistų įrangą.
Kartais vadinama apyvartinio kapitalo koeficientu, paprasta įsipareigojimų padalijimo pagal turtą formulė taip pat gali padėti suprasti situaciją, kai įmonė nėra tokia saugi, kaip turėtų būti. Nors įmonė iš tikrųjų gali laiku įvykdyti savo įsipareigojimus, mažesnis einamasis rodiklis rodo, kad grynasis pelnas yra mažas ir tam tikri pokyčiai yra tinkami, jei įmonė nori išlikti moki ilgą laiką. Taigi mažas srovės koeficientas gali būti pavojaus signalas, norint pradėti tobulinti turimų išteklių naudojimą, pagerinti bendros veiklos efektyvumą ir galbūt panaikinti kai kurių padalinių pertvarką, kad būtinos užduotys būtų atliekamos su mažesnėmis sąnaudomis.
Įmonės linkusios reguliariai taikyti dabartinę santykio strategiją. Labiau nepastoviose pramonės šakose korporacijos gali nuspręsti apskaičiuoti dabartinį koeficientą kiekvieną atsiskaitymo laikotarpį arba bent kiekvieną kalendorinį ketvirtį. Įmonėms, kurios užsiima gana stabilia pramone, jos gali pastebėti, kad pusmetinis srovės koeficientas veikia gerai. Žinoma, koeficientas gali būti skaičiuojamas bet kada, jei tik yra nustatyta konkreti data tiek turto, tiek įsipareigojimų būklei įvertinti.