Įmonės obligacijos yra neužtikrintos investicijos, kurias išleidžia korporacija, siekdama pritraukti pinigų, rūšis. Obligacijos yra įprasta obligacijų forma ir paprastai nesubręsta tol, kol investuotojas jas laiko dešimt ar daugiau metų. Jei korporacija paskelbia bankrotą, obligacijų savininkams išmokama po paprastųjų ir privilegijuotųjų akcininkų. Bendrovė turi galimybę leisti konvertuojamas obligacijas, o tai reiškia, kad po tam tikro laiko investuotojai gali konvertuoti obligacijas į nuosavybės akcijas.
Kai įmonė išleidžia įmonės obligacijas, ji nėra užtikrinta turto dalimi ar kitokiu užstatu. Užtikrinta skola, pavyzdžiui, paskola automobiliui, turi turto, kurį galima likviduoti, jei skolos nepavyks sumokėti. Pinigų suma, gauta pardavus užstatą, pakeičia mokėjimą investuotojui. Neužtikrinta skola kelia didesnę riziką ir investuotojai paprastai neinvestuoja į obligacijas, nebent korporacija turi tvirtą kredito reitingą ir mokėjimų istoriją.
Obligacijos yra labiausiai paplitusi įmonių obligacijų rūšis, nes jomis atvirai prekiaujama įvairiose tarptautinėse rinkose. Kai investuotojas įsigyja obligaciją, jis iškeičia kapitalą į pretenziją į būsimą korporacijos pajamas. Obligacija gali būti parduodama už kainą, kuri yra aukštesnė, mažesnė arba mažesnė už jos išpirkimo vertę. Pavyzdžiui, obligacija, kuri parduodama virš nominalios vertės, kainuos daugiau, nei investuotojas galės susigrąžinti pasibaigus jos terminui.
Įmonės obligacijos, kurios parduodamos virš nominalios vertės, paprastai turi didesnę palūkanų normą, kad kompensuotų kainų skirtumą. Kadangi yra didesnė ilgalaikė rizika, investuotojas kompensuojamas didesne grąžos norma. Obligacijos, kurios parduodamos žemiau nominalios vertės arba su nuolaida, paprastai turi mažesnę grąžą, nes ilgalaikė rizika yra labai nedidelė. Mažos rizikos obligacijų pavyzdys yra nacionalinės vyriausybės išleistas 30 metų iždo obligacija.
Įmonės požiūriu, įmonės obligacijų išleidimas taip pat kelia didesnę ilgalaikę riziką. Nors korporacija gauna trumpalaikį kapitalą, reikalingą veiklai vykdyti, didelis išleistų obligacijų kiekis gali sukelti finansinių problemų ateityje. Ši problema dažniausiai iškyla tuomet, kai įmonės nesugeba pasiekti ilgalaikio pardavimų augimo ir pelningumo. Kadangi obligacijų įstatyme manoma, kad obligacijos yra vienas iš paskutinių mokėjimo įsipareigojimų, kuriuos reikia įvykdyti bankroto atveju, didelė neapmokėtos skolos suma gali sumažinti įmonės kredito reitingą.