Aukso kainas lemia daugybė veiksnių, tačiau, kaip ir bet kuriai kitai prekei, joms didelę įtaką daro pasiūlos ir paklausos dėsniai. Šis poreikis daugiausia kyla iš tų, kurie gamina ir parduoda papuošalus ir elektroniką, tačiau odontologija daugiausiai naudoja auksą, o aukso reikalaujama ir dėl piniginių priežasčių bei kaip vertės saugojimo. Auksą daugiausia tiekia įmonės, tyrinėjančios aukso kasyklas, o tiekiamas kiekis, o jo paklausa bet kuriuo metu turės įtakos aukso kainoms. Be to, kasdien aukso prekybos apimtis, tiek fizine forma, tiek elektroninėmis priemonėmis, padės nustatyti aukso kainas. Kiti veiksniai, kurie padės nustatyti šio tauriojo metalo kainą, yra geopolitika, karas, stichinės nelaimės, pagrindinių vyriausybių ekonominė politika, pasaulio ekonomikos klimatas ir kt.
Papuošalų gamintojai ir pardavėjai yra pagrindiniai aukso rinkos dalyviai, todėl esant juvelyrinių dirbinių paklausai, aukso kainos paprastai pakils arba nukris, jei paklausa bus silpna. Auksas yra efektyvus elektros laidininkas, todėl elektronikos gamintojams taip pat labai reikia aukso. Aukso rūdžių tikimybė yra labai maža, todėl jis plačiai naudojamas odontologijoje. Jis gali būti naudojamas dantų įtaisams kurti, o tai daroma legiruojant su kitais metalais.
Piniginis aukso panaudojimas apima centrinių bankų atsargas. Laikoma suma keičiasi dėl įvairių priežasčių. Fizinį auksą investavimo tikslais taip pat laiko privatūs investuotojai. Be to, yra auksinių monetų, kurios yra teisėta mokėjimo priemonė kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Pietų Afrikoje ir Kanadoje.
Kai pagrindinės valiutos, pvz., JAV doleris, buvo pašalintos iš aukso standarto, o tai buvo susitarimas, kad pagrindinės pasaulio valiutos popierinius pinigus pagrįstų aukso verte, dėl to vartotojų kainos nuolat augo, o tai paskatino aukso kainos pakilo vienu metu. Taip yra todėl, kad atsisakius aukso standarto vyriausybėms buvo lengviau beveik išspausdinti tiek pinigų, kiek jos norėjo, todėl buvo lengviau sukurti infliaciją. Šis veiksnys vis dar galioja, nes dėl didėjančios infliacijos žmonės paprastai investuoja į auksą, kad padėtų išsaugoti turtą, o tai paprastai padidina aukso kainą.
JAV doleris naudojamas kaip pasaulinė rezervinė valiuta, todėl aukso kainos paprastai yra išreikštos JAV doleriais. Be to, JAV doleris ir aukso kainos daugeliu atvejų turi atvirkštinį ryšį; tai yra, kai pirmasis mažėja, antrasis pakyla ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, kai 2010 m. JAV ekonomikoje iškilo dvigubo nuosmukio grėsmė, JAV dolerio vertė daugumos kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu smuko, o aukso kainos pakilo.
Asmenys ir institucijos investuoja į auksą pirkdami aukso luitus, aukso luitus ir aukso biržoje prekiaujamus fondus (ETF) ir kitais būdais. Visos šios investicijos turi įtakos aukso kainoms. Prie kainų prisideda ir spekuliacinis elementas aukso rinkoje. Kai spekuliantai perka auksą arba parduoda aukso ateities sandorius ar ETF bei per kitas aukso prekybos priemones, jų dalyvavimas šioje rinkoje turi įtakos aukso kainoms.
Be to, yra vadinamasis „London Gold Fix“, kuriame aukso kainos yra fiksuojamos kasdien, o šis pataisymas visame pasaulyje naudojamas kaip aukso prekiautojų etalonas. Galima stebėti ateities sandorių rinką, kad būtų galima įvertinti, kur gali judėti aukso kaina. Taip yra todėl, kad ateities sandorių rinkoje dalyvauja pagrindiniai aukso gamintojai ir vartotojai, net stambūs spekuliantai, o tai šiek tiek įtakoja kainas.