Nekrotinis enteritas yra infekcinė žarnyno liga, randama viščiukų broilerių pulkams. Jį sukelia bakterijos, randamos purve, dirvožemyje, išmatose ir tam tikru mastu sveikų viščiukų žarnyne. Dėl to, kad liga gali greitai plisti, protrūkis tarp broilerių pulkų gali patirti didelių finansinių nuostolių.
Bakterijos, sukeliančios šios rūšies broilerių ligą, vadinamos Clostridium perfringens. Tai anaerobinė bakterija, o tai reiškia, kad jai išgyventi nereikia deguonies. Bakterijos turi mutuoti į toksišką formą, kad sukeltų enteritą. Viena iš ligos sudėtingumo priežasčių yra ta, kad ją gali sukelti daugybė skirtingų Clostridium perfringens bakterijų tipų.
Iš pradžių nekrozinio enterito buvimas gali būti neaiškus. Ankstyvieji ligos simptomai yra viduriavimas ir letargija. Jai progresuojant, paukščiams gali pasireikšti depresija, pažeistos plunksnos, sumažėti šėrimo dažnis arba nustoti ėsti visi kartu. Jie gali nustoti augti dėl blogo maisto pasisavinimo pažeistose žarnose. Galiausiai paukščiai mirs nuo infekcijos.
Užkrėsto paukščio žarnyno trakto analizė parodys stiprų patinimą, dujų išsipūtimą ir pažeidimus. Plonojoje žarnoje bus tamsiai rudo aštraus skysčio. Ūminėje formoje mirtis gali įvykti per kelias dienas. Kitomis formomis nykimas gali užtrukti ilgiau nei mėnesį, todėl šios formos yra daug pavojingesnės pulkui. Iki to laiko, kai infekcija bus nustatyta, daugelis paukščių ja užsikrės, o finansiniai nuostoliai gali būti reikšmingi.
Yra keletas veiksnių, galinčių padidinti tikimybę, kad paukštis susirgs nekroziniu enteritu. Viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių yra paukščių mitybos sudėtis. Pašarai, daugiausia sudaryti iš javų grūdų arba šalutinių gyvūninių produktų, tokių kaip žuvų miltai, dažniau gali sukelti protrūkius nei vegetariški pašarai. Javų grūduose, įskaitant miežius ir rugius, yra daug skaidulų, kurių broilerių pulkai negali virškinti, todėl žarnyno aplinka tampa jautresnė bakterijų dauginimuisi.
Kadangi nekrozinio enterito protrūkiai labai brangūs žemės ūkio pramonei, labai svarbu jų išvengti. Daugelis broilerių pulkų su pašarais reguliariai šeriami antibiotikais, o pats pašaras atrenkamas atidžiau, kad būtų sumažintas šalutinių gyvūninių produktų ir nevirškinamų grūdų kiekis. Broilerių pulko laikymo vietose taikomos griežtos higienos procedūros, kad būtų išvengta infekcijos patekimo ir plitimo. Taip pat stebima būsto temperatūra, nes šiltos, drėgnos sąlygos gali padėti daugintis bakterijoms.