Apskaitos klaida – tai finansinėje apskaitoje padaryta klaida, kuri nėra apgaulingo pobūdžio. Šias nekaltas klaidas galima žymiai sumažinti pasitelkus buhalterius, kurie yra susipažinę su apskaitos tvarka ir konkretaus asmens ar įmonės finansine padėtimi. Nustačius tokio tipo klaidą, ji turi būti kuo greičiau ištaisyta.
Kai kurios apskaitos klaidos yra praleidimo klaidos, kai kas nors per klaidą paliekama apskaitos ataskaitoje. Daugelis žmonių, balansuojančių savo čekių knygeles, pastebėjo klaidos praleidimo pasekmes, kai pamiršta užregistruoti operaciją ir viršija savo sąskaitas arba negali subalansuoti savo knygų. Operacija gali būti neįregistruota arba gali būti įrašyta netinkamoje vietoje, todėl apskaitos ataskaita gali būti praleista, o tai sukuria neatitikimą.
Komisinių klaidos yra susijusios su duomenimis, kurie įrašyti arba apskaičiuoti netiksliai. Pavyzdžiui, buhalteris gali perkelti skaičius, pridėti, o ne atimti, arba padaryti panašią klaidą apskaitoje. Netinkami skaičiavimai istoriškai buvo dažna apskaitos klaida, nors naudojant programinę įrangą tokių klaidų labai sumažėjo. Apskaitos programinė įranga skaičiuoja automatiškai, todėl tol, kol operacija įvedama tinkamai, matematinių klaidų neturėtų būti.
Galiausiai, padarius principo klaidą, apskaitos tvarkos principai taikomi netinkamai arba aplaidžiai. Yra keletas standartinių apskaitos metodų, kuriuos žmonės turėtų naudoti tvarkydami finansines sąskaitas, ir šių visuotinai priimtų apskaitos principų (GAAP) turi laikytis visi buhalteriai. Apskaitininkai, kurie netinkamai taiko šias procedūras, gali padaryti apskaitos klaidų, dėl kurių atsiras neatitikimų finansinėse ataskaitose.
Pripažinus apskaitos klaidą, imamasi veiksmų, siekiant nustatyti, kodėl ji įvyko. Tada klaida gali būti ištaisyta. Taip pat svarbu pašalinti priežastį, kad būtų sumažinta pasikartojimo rizika. Pavyzdžiui, jei nebuvo laikomasi apskaitos principo, buhalteris žino, kad jo vadovausis ateityje. Be to, buhalteris ateityje gali būti patrauktas atsakomybėn už tvarkos nesilaikymą.
Kartais sunku atskirti tikrą apskaitos klaidą nuo sukčiavimo. Bylą tiriantis auditorius gali pateikti informacijos, kuri gali padėti išsiaiškinti, ar buhalteris nepadarė nekaltos klaidos, ar nebandė sukčiauti. Pavyzdžiui, audito metu gali būti nustatyta, kad buhalteris žinojo apie apskaitos klaidą ir nesiėmė jokių veiksmų, o tai leistų manyti, kad tai galėjo būti sukčiavimas.