Reguliavimo agentūros yra organizacijos, atsakingos už procesų ir procedūrų, naudojamų tam tikroje pramonės šakoje, priežiūrą. Daugeliu atvejų reguliavimo agentūra yra vyriausybinio subjekto departamentas arba padalinys, kurio tikslas – nustatyti ir įgyvendinti teisės aktuose numatytus standartus prekybos klausimais. Taip pat yra reguliavimo institucijų, kurios yra sukurtos ir prižiūrimos tam tikrose pramonės šakose, kurios nėra susijusios su jokiu vyriausybiniu subjektu, tačiau atlieka neetiškos veiklos toje pramonės šakoje stebėtojus.
Labiausiai paplitęs reguliavimo agentūros modelis yra vyriausybinė agentūra, kuri yra atsakinga už taisyklių ir reglamentų, atitinkančių žemės įstatymus, kūrimą ir konkrečiai taikomą tam tikros rūšies veiklai. Pavyzdžiui, tokio tipo reguliavimo institucija gali prižiūrėti investicijas, susijusias su akcijų, obligacijų ir kitų vertybinių popierių pirkimu ir pardavimu. Vykdydama savo pareigas, agentūra rengia taisyklių projektus, taikomus tiek pirkėjui, tiek pardavėjui, taip pat bet kuriam agentui ar tarpininkui, padedančiam atlikti bet kokį saugumo sandorį. Daugumoje šalių ta pati agentūra turėtų plačius įgaliojimus, kurie leistų subjektui ištirti bet kokį sandorį ar sandorių seriją, kurios, atrodo, pažeidžia šias taisykles, taigi ir šalies įstatymus.
Tam tikros reguliavimo agentūros nustatytų taisyklių taikymo sritis paprastai bus taikoma kiekvienam sandorio proceso aspektui ir yra sukurta siekiant apsaugoti geriausius pirkėjo ir pardavėjo interesus. Dėl šios priežasties tie reglamentai dažnai bus sudaryti taip, kad būtų užtikrintas visiškas skaidrumas. Taip sukuriama aplinka, kurioje abi sandorio šalys privalo atskleisti visą informaciją, galinčią turėti įtakos tam sandoriui.
Be to, reguliavimo agentūra taip pat nustatys tokio sandorio sudarymo sąlygas. Tai reiškia, kad jei pirkėjas ir pardavėjas negali atitikti šių reikalavimų, jie negali vykdyti verslo kartu. Tokio tipo reglamentai padeda išvengti situacijų, kurios galiausiai gali kelti grėsmę konkrečios pramonės šakos stabilumui ar visos tautos ekonomikai. Pavyzdžiui, investuotojas turi turėti tam tikrą kiekį turto, kad galėtų dalyvauti kai kuriose investavimo galimybėse. Tuo pačiu metu įmonės, išleidžiančios akcijas, turi atitikti konkrečius kriterijus, kad galėtų išleisti iki konkretaus skaičiaus akcijų.
Reguliavimo agentūros yra sukurtos ne tik stebėti finansinių operacijų apimtį ir struktūrą. Daugelyje šalių dažnai yra reguliavimo agentūra, kuri nustato maisto grynumo standartus, vaistų, skirtų medicinos profesijoms, licencijavimą ir netgi įmonių bei jų veiklos poveikio aplinkai stebėjimą. Neįprasta, kad šios agentūros taip pat turi teisę skirti baudas už galiojančių taisyklių pažeidimus, taip pat prireikus imtis teisinių veiksmų.