Atlyginimo modeliai yra struktūros ir formatai, naudojami kompensuoti asmenims už jų pastangas organizacijos vardu. Tikslus naudojamų modelių tipas labai priklausys nuo asmens ir organizacijos santykių pobūdžio bei bet kokių kompensacijos nuostatų, įtrauktų į tuos santykius reglamentuojančią sutartį. Daugelis organizacijų naudoja kelis atlyginimo modelius, pagrįstus darbuotojų klasėmis ar lygiais, kai kurie naudojami valandiniams darbuotojams, o kiti naudojami kaip kompensacijos, susijusios su atlygintinais darbuotojais, pagrindas.
Vienas iš labiausiai paplitusių darbo užmokesčio modelių yra susijęs su valandiniu atlyginimu. Į šį modelį bus įtrauktas bazinis darbo užmokestis už valandą, mokamas darbuotojams, kuriems už darbą mokama fiksuoto dydžio kompensacija už valandą. Atsižvelgiant į verslo pobūdį, šis modelis taip pat gali apimti nuostatas dėl įmokų į pensijų ar kitokios formos pensijų fondą, priemokų galimybę ir net dalinį sveikatos draudimo apmokėjimą bendrame kompensacijų pakete.
Panašūs atlyginimų modeliai dažnai taikomi atlyginimą gaunantiems darbuotojams. Kartu su baziniu atlyginimu, įtrauktu į paketą, taip pat gali būti mokamos premijos ir komisiniai pagal šiuo metu su darbdaviu vykdomas programas, akcijų nuosavybės planus ir darbdavio įmokas į pensijų planus. Paprastai šio tipo kompensavimo modelio elementai yra detalizuojami darbo sutartyje, todėl lengva nustatyti bendrą užimtumo paketo vertę.
Atlyginimo modeliai taip pat gali būti taikomi asmenims, kurie dirba su įmonėmis kaip nepriklausomi rangovai. Taikant šiuos modelius, kompensacija gali būti mokama už valandą arba vienodo dydžio už kiekvieną klientui teikiamą ir jo priimtą paslaugų vienetą. Neįprasta, kad atlyginimo modeliai apima kitas kompensavimo formas, pvz., sveikatos draudimą, nors kai kurios įmonės gali būti priemonė rangovams apsidrausti pagal grupės planą, kai rangovas apmoka visas draudimo išlaidas.
Atlyginimo modelių pasirinkimas ir sudėtingumas labai priklausys nuo paties verslo pobūdžio. Mažesnės įmonės gali dirbti derindamos pagrindinius valandinius ir atlyginimo modelius, o didesnė korporacija gali pastebėti, kad modeliai, derinantys įvairias kompensacijos formas, viršijančias bazinį atlyginimą arba atlyginimą, yra būtini, norint konkuruoti dėl kvalifikuotų darbuotojų vietos ekonomikoje. Darbo įstatymai taip pat turės įtakos atlygio modelių struktūrai, kartais užtikrinant, kad darbuotojams būtų pasiūlytas atlyginimas, atitinkantis bent minimalius vyriausybės standartus.