Palikimo apskaita – tai mirusio asmens turto finansinės vertės nustatymo procesas. Tai yra platesnio paveldėjimo proceso, apimančio turto paskirstymą, dalis. Tai gali įvykti pagal testamentą, pagal teismo sprendimą dėl ginčijamo testamento arba taikant teisines procedūras, kai kas nors miršta nepalikęs galiojančio testamento.
Frazė testamento apskaita gali sukelti painiavą, nes šiame kontekste apskaita gali būti ir veiksmažodis, ir daiktavardis. Kaip veiksmažodis, jis tiesiog nurodo atitinkamų skaičių rengimo, tikrinimo ir sudarymo procesą. Kaip daiktavardis reiškia baigtą dokumentą, kuris yra formali palikimo finansų deklaracija ir siūlomas paskirstymas įpėdiniams. Turtas – tai visi mirusio asmens palikti pinigai, turtas ir finansiniai įsipareigojimai. Testamento apskaitoje turtas traktuojamas panašiai kaip verslas ir pateikiama turto ir įsipareigojimų suvestinė, panaši į tą, kuri yra įmonės balanse.
Vienas iš pagrindinių paveldėjimo apskaitos tikslų yra pateikti grynąją turto sumą. Tai yra suma, kuria remiantis vykdomi mirusiojo norai. Pavyzdžiui, jei testamente nurodoma, kad du vaikai gauna po 50 % asmens turto, tai galutinis skaičius iš apskaitos yra padalintas iš dviejų. Galutinis apskaitos skaičius taip pat naudojamas tais atvejais, kai miręs asmuo palieka fiksuotą sumą vienam įpėdiniui, o likusi dalis atitenka kitam įpėdiniui.
Tikslų palikimo apskaitos turinį paprastai reglamentuoja valstybės įstatymai. Paprastai jame pateikiama informacija apie visą turtą ir įsipareigojimus, kurie egzistavo palikimo proceso pradžioje, pvz., banko santaupas ar investicijas. Ji taip pat apima bet kokius pinigus, kuriuos testamento vykdytojas surinko parduodant turtą. Į apskaitą taip pat bus įtraukta pasiūlyta informacija apie tai, kaip turtas turėtų būti paskirstytas. Pavyzdžiui, gali būti pasiūlyta, kad vienam įpėdiniui priklausytų mirusio asmens turtas, turtas būtų vertinamas atskirai ir ši suma būtų išskaičiuota iš įpėdinio bendros turto vertės dalies.
Teisiniai testamento apskaitos reikalavimai reiškia, kad ją paprastai turi parengti buhalteris specialistas. Taip yra todėl, kad gali būti ginčijama teisinė, finansinė ar kitokia procedūrinė klaida buhalterinėje apskaitoje. Paskelbus apskaitą, suinteresuotoms šalims paprastai suteikiamas terminas pareikšti prieštaravimą, kol turto paskirstymas įgauna teisinę galią.