Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narių susitarimai skirstomi į tris dideles kategorijas: susitarimai dėl prekių pardavimo, susitarimai dėl paslaugų teikimo ir susitarimai dėl intelektinės nuosavybės pardavimo ir keitimosi ja. PPO yra savanoriška organizacija, sudaryta iš žymiausių pasaulio prekybos galių, įskaitant Kiniją, Japoniją, JAV ir daugumą Europos, atstovų. Susitarimai įpareigoja narius imtis tam tikro elgesio tarptautinėje prekybos srityje. Tačiau nė vienas susitarimas nėra statiškas. PPO narės reguliariai susitinka iš naujo derėtis ir iš dalies pakeisti įvairias susitarimo nuostatas.
PPO esmė yra jos susitarimai. Kai organizacija susikūrė 1994 m., jos pagrindinis tikslas buvo pasiekti, kad pagrindiniai pasaulio prekybos partneriai susitartų dėl pagrindinių prekybos taisyklių, politikos ir geriausios praktikos. PPO susikūrė vadovaudamasi Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos arba GATT, 1947 m. susitarimo, kurio pradininkas buvo Jungtinės Tautos, principais. GATT pakeitimas buvo pirmasis PPO įsipareigojimas. Pasaulio prekybos organizacijos susitarimai išaugo iš ten.
Kartu su GATT, labiausiai žinomi Pasaulio prekybos organizacijos susitarimai yra Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis (GATS) ir Su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės aspektų (TRIPS) susitarimas. Kartu šie trys susitarimai sudaro visų PPO susitarimų stuburą. Jie taip pat padėjo pagrindą trims Pasaulio prekybos organizacijos susitarimų sritims: prekėms, paslaugoms ir intelektinei nuosavybei.
Iš šių trijų susitarimų atsirado beveik 60 papildomų susitarimų ir pakeitimų. Pasaulio prekybos organizacijos susitarimų prekės ženklas yra įsipareigojimas liberalizuoti, atvirą prekybą ir darnius santykius tarp šalių ir prekybos partnerių. Susitarimuose aptariamos įvairios temos – nuo prekybos tarifų ir importo išimčių iki privilegijų besivystančioms šalims, susitarimų dėl žemės ūkio teisių ir bausmių šalims, kurios nesilaiko reikalavimų.
Kad ir kokie išsamūs ir reglamentuojantys yra Pasaulio prekybos organizacijos susitarimai, svarbu atsiminti, kad jie yra būtent tokie – susitarimai. Šalys neturi teisinės pareigos laikytis jokių nustatytų mandatų, net jei jos oficialiai susitarė PPO sąlygomis. Ginčus dėl atitikties paprastai sprendžia Pasaulio prekybos organizacijos ginčų sprendimo centras. Neįgyvendinus kurio nors iš PPO laisvosios prekybos susitarimų, PPO bendruomenėje paprastai taikomos sankcijos, dėl kurių gali būti atšauktos balsavimo ar derybų privilegijos arba nacionalinis pašalinimas iš būsimų susitarimų.
Pasaulio prekybos organizacijos susitarimai yra PPO susitikimų ir konferencijų produktai. Tai vyksta įvairiose pasaulio vietose, paprastai kas du kartus per metus. Kiekviename susirinkime delegatai diskutuoja, diskutuoja ir derasi įvairiais klausimais. Ne kiekvienas susitikimas baigiasi susitarimu ar net patvirtinami esamų susitarimų pakeitimai. Tačiau kai kurie tai daro, ir būtent per šiuos susitikimus reikia pokyčių ir viešai iškyla nauji klausimai, kuriuos reikia svarstyti.