Neribotas grynasis turtas yra bet kokios rūšies turtas, kurio turėtojas arba savininkas negali naudoti įstatymų ar kitų teisės aktų. Šis terminas dažniausiai reiškia vyriausybės turimą turtą, kuris nėra specialiai paskirtas arba neįpareigotas naudoti tam tikroje bendros vyriausybės struktūros srityje. Tokio tipo turtas gali būti laisvai naudojamas bet kurioje reikalingoje veiklos srityje, laikinai ar visam laikui nepriskiriamas tai vienai sričiai.
Neriboto grynojo turto nauda tiek vyriausybei, tiek net verslui yra ta, kad turtas gali būti naudojamas bet kokiu būdu, kurio reikia tam, kad būtų palaikoma nuolatinė kokios nors esminės funkcijos ar projekto veikla. Kadangi turtas nėra konkrečiai priskirtas vienai operacijos sričiai, jį galima nukreipti pagal poreikį. Tuo tarpu turtas gali būti toliau naudojamas kaip priemonė pajamoms iš palūkanų uždirbti, o tai savo ruožtu padeda sustiprinti to turto vertę. Net tada, kai neribotas grynasis turtas yra raginamas teikti papildomą paramą konkrečiam projektui, suprantama, kad paskirstymas gali būti atšauktas bet kuriuo metu. Šis neribotas metodas reiškia, kad net nėra laikino turto priskyrimo konkrečiam projektui, kuris apima pradžios ir pabaigos datas.
Beveik bet kokios rūšies vyriausybės operacijos turės tam tikrų mechanizmų, skirtų nustatyti ir apskaityti neribotą grynąjį turtą. Tai apima vietos savivaldybę, valstijos ar provincijos vyriausybę arba net nacionalinę ar federalinę vyriausybę. Kiekvienu atveju vyriausybė turi apibrėžti, kaip grynąjį turtą identifikuoti kaip neribotą, ir nustatyti aiškų ir glaustą šio turto apskaitos procesą, užtikrinant, kad šis procesas atitiktų galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.
Norint apskaityti neapribotą grynąjį turtą įmonės finansiniuose įrašuose, reikės taikyti visuotinai priimtus apskaitos principus. Šie pagrindiniai principai bus naudojami apibrėžiant konkretų šiuo metu turimo neapriboto grynojo turto sumos apskaitos būdą, taip pat nustatant, kada ir ar kuris nors iš to turto buvo naudojamas konkrečiai užduočiai ar operacijai per nagrinėjamą ataskaitinį laikotarpį. Šis procesas leidžia sekti ne tik turto kiekį, bet ir kada bei kiek to turto panaudota įvairiems projektams per ataskaitinius metus.