PVM arba pridėtinės vertės mokestis yra mokestis, taikomas keliose šalyse, ypač Europos šalyse. Jis panašus į pardavimo mokestį, bet taikomas kiekviename gamybos ir tiekimo grandinės etape, o ne tik galutiniam pardavimui vartotojui. Kai kurioms prekėms taikoma speciali PVM lengvata. Kai kurioms ištisoms įmonėms taip pat taikomos tam tikros PVM atleidimo formos.
PVM paprastai imamas kiekvieną kartą, kai parduodamos prekės ir paslaugos, nesvarbu, ar tai vartotojui, ar verslui. Įmonė, kuri privalo mokėti PVM už pardavimą, gali reikalauti, kad būtų suteikta PVM dalis, kurią ji išleido prekėms ir paslaugoms įsigyti. Šio kredito efektas yra tas, kad už kiekvieną pardavimą pardavėjas sumoka PVM, remdamasis tik savo uždirbtu pelnu, tai yra pridėtine verte. Pavyzdžiui, kėdžių gamintojas gali nusipirkti medienos, paversti ją kėde ir parduoti kėdę; jis ar ji privalėtų mokėti PVM nuo kėdžių pardavimo pajamų, tačiau galėtų atskaityti PVM, sumokėtą už medieną. PVM atskaitos skaičiuojamos už visus sandorius per tam tikrą laikotarpį, o ne už kiekvieną atskirą sandorį.
Daugelis šalių suskirsto prekes į įvairias kategorijas, kurių kiekvienoje tarifas skiriasi. Europos Sąjungoje didžiausias šalies tarifas turi būti bent 15 proc. Šalis taip pat gali turėti iki dviejų papildomų kategorijų, kurių kiekvienoje didžiausias tarifas yra 5%. Įprasti tokių kategorijų prekių pavyzdžiai yra buitinis kuras.
Kai kurios šalys turi kategoriją su 0 % tarifu. Šalims, kuriose šis tarifas buvo taikomas 2006 m. Europos Sąjungoje priėmus PVM įstatymus, leidžiama išlaikyti šias kategorijas, tačiau negalima pridėti naujų 0% kategorijų, o produktų negalima pridėti prie esamos 0% kategorijos. Prekių, įtrauktų į kai kurių šalių 0 % kategoriją, pavyzdžiai yra laikraščiai ir knygos. 0% kategorija techniškai neskaičiuojama kaip PVM lengvata: apskaitos ir administravimo tikslais PVM vis tiek taikomas ir apskaitomas, tačiau mokėtina suma lygi nuliui.
Su tomis prekėmis ir paslaugomis, kurioms taikomas PVM neapmokestinimas, operacijos PVM sąskaitose ir dokumentuose neįtraukiamos. Tokie yra palyginti reti. Kai kurie pavyzdžiai apima kai kurias visuomenei teikiamas medicinos paslaugas, kai kurias draudimo formas ir kai kurias švietimo bei mokymo formas.
Kita pagrindinė atleidimo nuo PVM forma yra ta, kuri kai kuriose šalyse taikoma visam verslui. Tai reiškia, kad įmonė neapmokestina PVM iš klientų, neapmoka PVM sąskaitos ir negali susigrąžinti PVM dalies už pinigus, kuriuos išleidžia prekėms ir paslaugoms. Įmonė dažniausiai tokiu būdu atleidžiama nuo PVM, jeigu jos apyvarta nukrenta žemiau tam tikros ribos. Šias pareigas einanti įmonė kartais gali pasirinkti būti apmokestinama PVM, ty ima, moka ir atskaito PVM taip pat, kaip ir neturinti pasirinkimo įmonė. Ar savanoriškai apmokestinti PVM yra finansiškai prasminga, priklauso nuo įmonės parduodamų prekių ar paslaugų rūšių, iš tiekėjų perkamų prekių ir paslaugų bei atitinkamų PVM tarifų.