Nors pagrindinė hedoninio bėgimo takelio samprata pirmą kartą pasirodė ankstesniame tyrime, britų mokslinis psichologas Michaelas Eysenckas paprastai priskiriamas „hedoninio bėgimo takelio“ fenomeno apibrėžimui ir populiarinimui. Hedoninis bėgimo takelis nėra treniruoklis, o analogija įsitikinimui, kad materialinės gerovės padidėjimas nebūtinai reiškia žmogaus laimės lygio padidėjimą. Kitaip tariant, už pinigus laimės nenusipirksi. Žmogus, važiuojantis hedoniniu bėgimo takeliu, gali patirti laikiną asmeninio laimės lygio padidėjimą arba sumažėjimą, tačiau galiausiai, prisitaikęs prie aplinkybių, grįš į iš anksto nustatytą ir neutralų lygį. Pavyzdžiui, loterijos laimėtojas gali jaustis labiau patenkintas grąžinęs skolas ir įsigijęs prabangos prekių, tačiau ilgainiui jo norai ir lūkesčiai taps gana vidutiniški.
Daugelis žmonių atsiduria šiame teoriniame bėgimo takelyje, kai sužino, kaip gyvena kiti žmonės, ypač tie, kurie turi daugiau turto ar turtingumo. Pavyzdžiui, pradinį darbą dirbantis asmuo gali lengvai prisitaikyti prie savo finansinių aplinkybių ir jaustis gana patenkintas. Tai prilygtų bėgimui vietoje ant hedoninio bėgimo takelio. Finansinė krizė gali sugrąžinti bėgiką keliais žingsniais atgal, bet greičiausiai jis ar ji grįš į pradinį asmeninės laimės lygį. Tačiau staigus turto ar statuso padidėjimas gali laikinai priversti bėgiką dirbti daugiau, kad išlaikytų pagreitintą bėgimo takelio tempą. Tai etapas, kai žmonės perka daugiau materialinių gėrybių ir atnaujina esamas sąlygas.
Daugumos šalių ekonomika iš dalies priklauso nuo šio hedoninio bėgimo takelio reiškinio. Daugelis žmonių turi įgimtą norą nuolat gerinti savo gyvenimą, ir tai dažnai skatina juos išleisti daugiau pinigų materialinėms gėrybėms ir paslaugoms. Tačiau tam tikru momentu jų lūkesčių ir įsipareigojimų lygis taps lygus jų asmeninės laimės jausmui.
Nuo to laiko dauguma vartotojų ir toliau pirks prekes ir paslaugas, padedančias išlaikyti dabartinį laimės lygį. Pavyzdžiui, kai žmogus kompaktinį automobilį iškeičia į prabangų sportinį automobilį, mintis patobulinti dar brangesnę transporto priemonę tampa vis mažiau patraukli. Noras tęsti atnaujinimą gali išlikti, tačiau vartotojas pasiekė pusiausvyros tašką savo hedoniniame bėgimo takelyje.
Bėgimo ant hedoninio bėgimo takelio nereikėtų painioti su savanaudiškais gryno hedonizmo pertekliais. Vargingesnis žmogus, turintis didelių finansinių skolų, gali jaustis taip pat patenkintas savo gyvenimu, kaip ir turtingas žmogus, pervargęs vartotojiškumo. Tyrimai rodo, kad loterijos laimėtojai ir kiti, kurie staiga įgijo gerovę, patiria tik laikiną asmeninės laimės padidėjimą. Patenkinus savo esminius troškimus ir tapus finansiškai mokiems, daugelis loterijos laimėtojų praneša, kad jaučiasi nusivylę, kad dėl savo turtų jie nesijautė kitaip.
Atrodo, kad hedoninio bėgimo takelio reiškinys patvirtina posakį „Pinigai laimės nenusipirksi“. Daugeliui žmonių laimės ieškojimas teikia tiek pat pasitenkinimo, kiek ir jos radimas.