T reglamentas yra teisinis prekybos akcijomis apribojimas Jungtinėse Valstijose. Tai taikoma investuotojams, kurie perka su marža, ty jie skolinasi pinigų iš savo brokerio, kad pirktų akcijas. T taisyklė reiškia, kad investuotojai turi investuoti pinigus, atitinkančius arba viršijančius skolintus pinigus.
Pirkimas su marža reiškia investuoti daugiau nei grynųjų pinigų, kuriuos iš tikrųjų pervedate iš anksto. Jis gali būti taikomas įvairiems investavimo stiliams, tačiau, atsižvelgiant į T reglamentą, paprastai tiesiog reikia skolintis pinigų iš brokerio akcijoms ar kitiems vertybiniams popieriams įsigyti. Tai padidina galimą investicijų grąžą, bet taip pat padidina galimus nuostolius.
Yra teisinis apribojimas, žinomas kaip minimalios maržos reikalavimas. Čia detalizuojama visų investicijų dalis bet kuriuo konkrečiu metu, kuri turi būti padengta paties investuotojo grynaisiais pinigais. Jei vertybinio popieriaus, į kurį investuojama, vertė krenta, brokeris padaro įmoką, o tai reiškia, kad investuotojas turės duoti daugiau pinigų brokeriui, kad atkurtų proporciją. Dažniausiai šį procesą garantuoja investuotojas, naudodamas kitus savo turimus vertybinius popierius kaip užstatą. Jei investuotojas turi duoti daugiau pinigų brokeriui, šie kiti vertybiniai popieriai automatiškai parduodami.
Istoriškai minimalios maržos reikalavimas buvo labai didelis, o tai pasirodė problematiška. Taip yra todėl, kad jei akcijų kainos nukrito, daugiau investuotojų turėjo skirti papildomų pinigų savo brokeriams, kad išlaikytų maržos reikalavimą. Tai dažnai buvo susiję su kitų vertybinių popierių pardavimu. Didėjantis išpardavimas dar labiau smukdė akcijų rinkos kainas, o tai savo ruožtu reiškė, kad dar daugiau investuotojų turėjo skirti papildomų pinigų savo brokeriams ir taip susidarė užburtas ratas. Šis modelis buvo minimas kaip reikšmingas 1929 m. akcijų rinkos žlugimo veiksnys.
Nuo to laiko minimalios maržos reikalavimai buvo daug mažesni. T taisyklė yra įstatymas, suteikiantis Federaliniam rezervui teisę nustatyti minimalios maržos reikalavimus. 1974 m. buvo nustatytas 50 % lygis, o tai reiškia, kad kiekvienas, perkantis už maržą, pradžioje turi atiduoti brokeriui bent pusę investicijos vertės, o suma, kurią brokeris suteikė kaip paskolą, apribota iki pusės investicijos vertės.
Svarbu atsiminti, kad T taisyklė yra tik teisinė riba. Brokeris gali nustatyti griežtesnius maržos reikalavimus, kad suteiktų sau didesnę apsaugą. Šie reikalavimai paprastai skirsis, priklausomai nuo investuotojo prekybos istorijos ir patikimumo.