Kas yra mokesčiais pagrįstas finansinis planavimas?

Paprastai kalbant, finansinio planavimo paslaugose yra daug pinigų: keičiami pinigai, investuojami pinigai ir uždirbami pinigai – dažnai tai įvyksta ne ilgiau kaip per kelias minutes. Kai žmogus pasilieka finansų planuotojo paslaugas, dalis tų pinigų būtinai atitenka planuotojui. Dauguma finansų planuotojų visame pasaulyje dirba pagal mokesčius pagrįstą mokėjimo schemą. Mokesčiais pagrįstos finansinio planavimo paslaugos leidžia planuotojams uždirbti iš daugybės mokesčių, įvertintų už sandorius. Kai kuriuos iš šių mokesčių moka investuotojas, tačiau kiti dažnai sumokami kaip komisiniai iš obligacijų ar akcijų brokerių.

Mokesčiu pagrįsto finansinio planavimo scenarijuje finansų konsultantas paprastai uždirba pinigus iš kelių šaltinių. Pirmiausia, žinoma, klientas, finansinio plano subjektas. Klientui mokestis už paslaugas paprastai apskaičiuojamas vienu iš trijų būdų.

Fiksuotas mokestis reiškia, kad klientas už paslaugas iš anksto sumoka tam tikrą sumą, dažnai skaičiuojamą kaip procentą nuo visos investuotinos sumos. Procentais pagrįstas mokestis reiškia, kad finansų patarėjas gaus nustatytą procentą nuo investuoto portfelio vertės, paprastai metų pabaigoje. Jei investicijos išaugo, planuotojui mokama daugiau; ir atvirkščiai, jei jis susitraukė, planuotojui mokama mažiau. Galiausiai klientai gali pasilikti daugelio finansų planuotojų paslaugas valandiniu pagrindu, o tai dažnai reiškia, kad jų imamas mokestis yra planuotojo valandinis įkainis už konsultavimo paslaugas.

Priklausomai nuo planuotojo, mokesčiai taip pat gali būti nustatomi už sandorį. Perkant naujas akcijas, prekiaujant akcijomis arba perkeliant pinigus iš vienos sąskaitos į kitą, gali būti taikomas paslaugos mokestis, priklausomai nuo planuotojo. Nors operacijų mokesčiai paprastai yra nedideli, jie gali greitai padidėti, jei vienu metu atliekama daug operacijų arba jei klientas dažnai perkelia investicijas.

Mokesčiais pagrįstas finansinis planavimas paprastai leidžia finansų planuotojams rinkti komisinius mokesčius iš fondų operatorių. Labai ginčytina, ar finansų konsultantui turėtų būti leista etiškai gauti atpirkimą iš fondo, kurį jis rekomenduoja klientui. Daugelis vartotojų gynėjų teigia, kad komisiniais pagrįsti mokėjimai skatina planuotojus skirti savo energiją pelningiausių lėšų pardavimui, o ne kurti finansinį planą, pritaikytą kliento asmeniniams finansiniams tikslams. Patarimai turėtų būti teikiami atsižvelgiant į individualią kliento situaciją, teigia kritikai, o ne pagal tai, kurie pasirinkimai atneš planuotojui daugiau pinigų.

Siekiant išvengti ginčų, dauguma mokesčiais pagrįstų finansinio planavimo paslaugų raštu atskleidžia visų mokesčių ir mokėjimų šaltinius. Patarėjai taip pat turėtų sąžiningai atsakyti į klausimus, susijusius su mokesčiais, jei jų paklaustų. Daugeliu atžvilgių terminas „pagrįstas mokesčiais“ reiškia, kad finansinio planavimo paslaugoms bent jau gali turėti įtakos išorės komisiniai. Finansinis planavimas, kurį apmoka tik klientas, yra žinomas kaip finansinis planavimas tik už mokestį.

Nors skamba panašiai, mokesčiais pagrįstas finansinis planavimas nėra tas pats, kas finansinis planavimas tik už mokestį. Asmeninis finansinis planavimas, kuriam taikomas tik mokestis, reiškia, kad vienintelis būdas, kuriuo planuotojas užsidirba pinigų, yra per klientą. Tik mokesčių planuotojams neleidžiama gauti mokėjimų arba imtis jokių paskatų iš fondų operatorių ar obligacijų pardavėjų.

Tik mokesčių planuotojai finansų planavimo pasaulyje yra mažuma. Nepaisant to, jie išlieka vieni garsiausių finansinio planavimo etikos kodeksų ir privalomo mokesčių atskleidimo šalininkų. Jungtinėse Valstijose pasirenkama narystės organizacija, žinoma kaip Nacionalinė asmeninių finansų patarėjų asociacija arba NAPFA, teikia visų patvirtintų tik mokesčių planuotojų registrą ir siūlo platų siuntimo paslaugą. Asociacija taip pat užsiima lobistine veikla, kad pakeistų ir iš dalies pakeistų galiojančius įstatymus ir reglamentus, kad būtų pašalintas net numanomas interesų konfliktas finansų planavimo pramonėje, ir reikalauti, kad finansų planuotojai būtų visiškai iš anksto informuoti apie savo sąskaitų ir mokėjimo šaltinius.