Vidinė plėtra – tai verslo plėtros procesas naudojant įmonės viduje esančius išteklius ir neapima jokios išorinės veiklos, siekiant pritraukti naujų klientų. Tokio tipo augimas gali atsirasti tvarkant klientų nukreipimus naudojant įmonės darbuotojus arba naudojant įmonės išteklius, kad būtų galima valdyti vidinį naujos vietos atidarymo ar esamų patalpų išplėtimo finansavimą. Vidinės plėtros iniciatyvos naudojamos strategijos skiriasi nuo tų, kurios naudojamos kaip išorinės plėtros dalis, kuri priklauso nuo strategijų ir išteklių, nepriklausančių verslui, naudojimu. Dauguma įmonių veikia ribotai naudodamos vidinę plėtrą, o įmonių savininkai ir vadovai dažnai mano, kad vidinės ir išorinės plėtros strategijų derinys dažnai gali būti geriausias įmonės interesams.
Vienas iš būdų suprasti, kaip veikia vidinė plėtra, yra atsižvelgti į verslo poreikį padidinti pelną. Vidinės strategijos apimtų būdų, kaip sumažinti veiklos išlaidas, nesumažinant kokybės ar pagalbos klientams, leidžiant verslui išlaikyti daugiau pelno už kiekvieną parduotą vienetą. Be to, bendrovė gali net išplėsti savo klientų bazę, remdamasi esamų klientų rekomendacijomis. Tikrieji metodai skirsis, atsižvelgiant į įmonės struktūrą, tačiau kiekviena vidinė plėtros strategija būtų pagrįsta ištekliais, kurie jau yra įmonės viduje ir laikomi įmonės turimais ištekliais, kad būtų galima atlikti užduotis.
Tas pats bendras požiūris būtų taikomas, jei vidaus plėtros projektas būtų susijęs su naujos verslo vietos atidarymu. Vietoje to, kad būtų gautas finansavimas iš banko ar kitokio tipo skolintojo, vidinis požiūris būtų sutelktas į vidinio finansavimo galimybes, pvz., projekto finansavimą naudojant įmonės kūrimo fonde esantį turtą. Laikui bėgant, toje naujoje vietoje gautas pajamų srautas būtų naudojamas pastatų fondui papildyti, kad įmonė ateityje vėl galėtų naudoti tą vidinį turtą.
Vidinės plėtros koncepcija apima tai, kad reikia naudoti tai, kas jau yra įmonėje, nebandant išeiti iš tų išteklių, kad būtų pasiekti tam tikri tikslai. Tai skiriasi nuo išorinės plėtros, kuri apimtų išorinių rinkodaros įmonių naudojimą, išorinių perpardavėjų pardavimo pajėgų kūrimą arba skirtingų reklamos formų naudojimą siekiant pritraukti klientų. Taip pat būtų išvengta išorinių plėtros metodų naudojimo pastatų projektams, o tai reiškia, kad įmonė nesiektų išorės finansavimo iš bankų, investuotojų ar kitų skolintojų šiems projektams valdyti.