Dirvožemio išsaugojimo tikslas yra užkirsti kelią greitam dirvožemio erozijai ir pernelyg dideliam naudojimui. Daugeliui medžių ir kitų augalų klestėti reikalingas dirvožemis, nes dirvožemis aprūpina maistinėmis medžiagomis. Dirvožemio išsaugojimas apima bendrosios dirvožemio sveikatos gerinimą ir palaikymą įvairiais būdais, įskaitant medžių sodinimą, sėjomainą ir žemės dirbimą.
Dirva gana greitai eroduoja ir užtrunka gana ilgai, kol natūraliai vystosi. Tačiau žalingą oro sąlygų ir erozijos poveikį galima valdyti išsaugant dirvožemį. Maistinių medžiagų neturtingas dirvožemis neskatina tokio energingo vegetatyvinio augimo kaip maistinių medžiagų turtingas dirvožemis. Geras dirvožemio išsaugojimas prisideda prie geresnio pasėlių derliaus, praturtintų žemių ir subalansuotos aplinkos. Dirvožemio išsaugojimas ypač svarbus šalyse, kurių ekonomika grindžiama žemės ūkiu, kur visos populiacijos priklauso nuo pasėlių sėkmės.
Medžių sodinimas yra vienas iš labiausiai paplitusių dirvožemio apsaugos būdų. Kai medžiai subręsta, jie užaugina gilias šaknis, kurios stabilizuoja dirvožemį ir padeda išvengti dirvožemio erozijos. Medžiai, augalai ir kita augmenija taip pat veikia kaip vėjo apsauga, todėl vėjui sunku išstumti po jais esantį dirvožemį.
Pasėlių rotacija taip pat yra veiksminga dirvožemio išsaugojimo priemonė. Kelis sezonus iš eilės auginant tą patį derlių, dirvoje gali greitai kauptis patogenai. Pasėlių kaitaliojimas apima skirtingų kultūrų auginimą tam tikroje vietovėje per vegetacijos sezoną. Ši praktika pagerina bendrą dirvožemio derlingumą ir struktūrą. Jis taip pat stabdo patogenų kaupimąsi ir padeda išvengti greito maistinių medžiagų išeikvojimo.
Kalvotoje vietovėje įrengtos terasos neleidžia žemei nusiplauti lyjant nuo kalno. Kontūrinio arimo praktika apima arimą skersai šlaito kontūrų, kad sulėtėtų vandens nutekėjimas ir būtų išvengta dirvožemio nuplovimo. Per daug vandens gali būti pražūtinga dirvožemiui, tačiau per mažas vandens kiekis skatina eroziją. Sausos dirvos laistymas yra paprastas būdas išvengti vėjo sukeltos dirvožemio erozijos.
Žemės dirbimas apima arimą ir dirvos paruošimą žemdirbystei. Laikui bėgant dėl šio kartojamo proceso dirvožemis gali tapti per kompaktiškas, kad išlaikytų organizmus, įskaitant sliekus, kurie padeda aeruoti ir pagerinti dirvožemį. Nearimas žemdirbystė yra gana efektyvi dirvožemio išsaugojimo priemonė ir vis tiek gali duoti gausų derlių.
Paties dirvožemio priežiūra yra bene veiksmingiausia dirvožemio apsaugos priemonė. Rūgštūs lietūs ir baziniai arba rūgštiniai teršalai gali smarkiai paveikti dirvožemio pH lygį. Maistinių medžiagų prieinamumui dirvožemyje didelę įtaką daro pH lygis. Druskingumo valdymas užtikrina, kad dirvožemyje nesusikauptų per daug druskų. Dirvožemis, kuriame daug druskos, slopina vegetatyvinį augimą ir prisideda prie dirvožemio erozijos.