Finansiniai kooperatyvai yra bankai ar kitos finansų įstaigos, kurios visiškai priklauso ir yra valdomos tų institucijų nariams priklausantiems asmenims. Tokio tipo kooperatinės įmonės dažnai steigiamos tarp narių, kurie turi tam tikros rūšies bendrų ryšių, pavyzdžiui, dalyvauja tam tikroje pramonės šakoje, grupei. Įprastas finansinis kooperatyvas siūlys visas banko paslaugas, įskaitant čekių ir taupomųjų sąskaitų, taip pat paskolas, kurių palūkanų norma yra labai konkurencinga su kitomis institucijomis.
Finansinio kooperatyvo nariai turi galimybę sutelkti išteklius ir kurti institucijas, kurios suteikia galimybę klientams siūlyti finansines paslaugas, remiantis tam tikru bendru interesu ar profesija. Pavyzdžiui, visame pasaulyje yra keletas tautų, kuriose yra pramonės kooperatyvai. Vienas iš labiausiai paplitusių pavyzdžių yra žemės ūkio kooperatyvas, kuriame susiburia asmenys ir įmonės, užsiimančios ūkininkavimu ir maisto gamyba. Tikėtina, kad tokio tipo kooperatyvas apims pagrindines bankininkystės paslaugas, hipotekas, paskolas verslui, švietimo ir kitas mokymo galimybes bei bendras tinklų kūrimo galimybes per metinius ir pusmetinius susirinkimus, atvirus visiems nariams.
Kitas finansinio kooperatyvo privalumas yra tas, kad paprastai yra tam tikros rūšies centrinė paramos organizacija, kuri aktyviai siekia nuolaidų visiems nariams. Centrinei organizacijai suteikiami įgaliojimai derėtis ir sudaryti sutartis su įvairiais pardavėjais, atsižvelgiant į bendrą kooperatyvo narių perkamąją galią. Tai dažnai leidžia organizacijai pasirinkti labai konkurencingas nuolaidas, kurias, jei pageidauja, gali panaudoti kiekvienas narys. Užtikrindami šiuos tarifus per finansinį kooperatyvą, net nariai, kurie tam tikromis prekėmis ar paslaugomis naudotųsi tik retkarčiais, gali pasinaudoti nuolaidų kainodaros pranašumais, kurie paprastai būtų prieinami tik vartotojams, sukūrusiems daug didesnę verslo apimtį.
Finansinis kooperatyvas ne tik teikia finansinę naudą savo nariams. Tinklų kūrimo galimybės taip pat padeda sukurti abipusės paramos atmosferą, leidžiančią nariams santykinai laisvai dalytis informacija vieni su kitais. Toks keitimasis informacija kartais vyksta per centrinę paramos organizaciją, bet taip pat gali vykti kasmetinėse ir pusmetinėse konferencijose, kuriose nariai susirenka pasitarti visai kooperatyvui svarbiais klausimais. Kartu su šiais nacionaliniais susibūrimais dauguma kooperatyvų siūlys regioninius susibūrimus, kurie leis nariams, esantiems tam tikroje vietovėje, gana lengvai pasitarti su vietos interesais. Be to, nėra neįprasta, kad įvairūs nariai užmezga tvirtus tarpusavio ryšius ir keičiasi idėjomis bei ištekliais vieni su kitais, kai mato poreikį.