Informacinis koeficientas yra skaičius, naudojamas vertinant prognozių apie akcijų vertę kokybę. Jame aprašomas skirtumas tarp numatomos ir faktinės atsargų grąžos. Įmonės naudoja informacijos koeficientą tam tikrų finansų analitikų efektyvumui nustatyti; kuo didesni jų informaciniai koeficientai, tuo geresnės jų prognozės.
Informacijos koeficientas apibūdina galutinę analitiko prognozių sėkmę, neatsižvelgiant į tai, kaip jos buvo gautos. Skaičius gaunamas apskaičiavus koreliacijos koeficientą tarp prognozuojamų ir faktinių akcijų kainų. Informacinis koeficientas 1 leidžia manyti, kad analitikas akcijų kainas prognozavo puikiai. Koeficientas 0 rodo, kad analitikas nebuvo veiksmingesnis už jūsų vidutinę beždžionę su rašomąja mašinėle. Žymiai neigiamas informacijos koeficientas rodo, kad analitiko prognozės yra priešingos nei teisingos.
Analitikė, kurios prognozės turi aukštą informacijos koeficientą, turi labai didelę vertę savo darbdaviui. Jei investicinis bankas turi analitiką, galintį su dideliu pasitikėjimu prognozuoti akcijų kainos pokyčius, jis gali veikti pagal šią informaciją, kad gautų didelį pelną. Jei žvaigždžių analitikas prognozuoja, kad per ateinančius metus įmonės akcijos padvigubės, įmonė gali nusipirkti didelį kiekį šių akcijų ir jas parduoti, kai jų vertė padidės. Kuo didesnis vidutinis pirkinį rekomenduojančio analitiko informacijos koeficientas, tuo saugesnis statymas tikriausiai yra.
Finansų analitikų darbas yra gauti informaciją anksčiau, nei tai daro kiti žmonės. Jie tiria viešai prieinamą informaciją apie įmones, siekdami susidaryti vertinimus apie jų vertę. Idėja yra ta, kad analitikai gali naudoti šiuos viešuosius duomenis, kad sudarytų aukštos kokybės prognozes, kurios sudarytų geresnę informaciją apie jų tiriamas įmones. Žinoma, tai yra informacijos vertė, kuri taip pat skatina neteisėtą elgesį, pvz., prekybą viešai neatskleista informacija.
Kai įmonės siekia užsidirbti pinigų iš investicijų, jos pasikliauja turima informacija, kuri lenkia konkurentus. Pagal efektyvios rinkos hipotezę, kuri iš dalies pasitvirtino, visa viešai prieinama informacija užkoduojama į rinkos kainas, kai tik ji tampa prieinama. Pavyzdžiui, jei įmonė išleidžia naują produktą, pagrindinis poveikis jos akcijų kainai atsiranda tada, kai tampa prieinama informacija apie išleidimą. Antriniai kainos pokyčiai išryškėja tik kaip naujos informacijos pasekmė, pavyzdžiui, vartotojų reakcija ar defekto atsiradimas.