Pelno potencialas, dažnai vadinamas pajamų potencialu, yra ekonomikos ir verslo pasaulyje vartojama frazė, apibūdinanti produkto ar plano galimybes užsidirbti pinigų. Terminas „pelno potencialas“ nėra aiškus uždarbio garantas, o veikiau rodiklis, nurodantis, kokia gali būti numatoma investicijų grąža. Dėl sąvokos likvidumo šis terminas plačiai vartojamas verslo ir investicijų literatūroje, kartais kaip rinkodaros triukas.
Norint nustatyti pelno potencialą, atsižvelgiama į keletą veiksnių. Šis skaičiavimas kartais vadinamas rizikos ir pelno įvertinimu. Vertinant iš esmės atsižvelgiama į išlaidas ir riziką, susijusią su gaminio ar verslo gamyba ir pardavimu. Tada jis pasveria šias išeinančias išlaidas ir apskaičiuotas pajamas iš pardavimo prognozių, kad nuspręstų, ar produktas iš viso duos pelno ir, jei taip, ar pelnas bus pakankamai didelis, kad produktas būtų ekonomiškas.
Veiksniai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant su produktu susijusią riziką, yra gamybos ir paslaugų sąnaudos, administracinės išlaidos, draudimo ir vietinių licencijų mokesčiai bei reklamos išlaidos. Be šių išlaidų, reikia apskaityti ir produkcijos transportavimą bei žaliavų kainas. Norint tiksliai analizuoti riziką, į vertinimą taip pat turėtų būti įtrauktos galimos išlaidos, tokios kaip grąžinamos prekės, mokesčiai ar teisinės paslaugos.
Lygties pelno pusę apskaičiuoti daug paprasčiau. Norint įvertinti galimas pajamas, sukuriamas pagrįstas visuomenės paklausos prekei įvertinimas ir padauginamas iš numatomos prekės pardavimo kainos. Šie skaičiai leidžia apytiksliai apskaičiuoti, kiek pajamų galima uždirbti pardavus bet kurį produktą. Skaičiavimai gali būti dar tikslesni, jei atsižvelgiama į šalutinių produktų pardavimą. Šalutinių produktų pardavimo pavyzdys galėtų būti mėsos pakavimo įmonė, parduodanti netinkamus gabalus naminių gyvūnėlių ėdalo gamintojui.
Kai apskaičiuojami ir planuojamų išlaidų, ir numatomų pajamų skaičiai, galima palyginti šiuos du skaičius, siekiant nustatyti pelno potencialą. Skaičius, pasiekiantis lūžio tašką, kuriame subalansuota rizika ir galimas pelnas, arba toks, kuris pakrypsta į išlaidų pusę, yra laikomas rizikinga investicija. Jei planuojamos pajamos yra didesnės nei numatomos išlaidos, investicija paprastai laikoma saugia investicija, o tai reiškia, kad investuotojas nepraras pinigų. Kai numatomas uždarbis yra žymiai didesnis, produkto pelno potencialas tampa pelningesniu pasiūlymu potencialiems investuotojams.