Investicijų portfelis susiduria su rizika, kuri gali turėti įtakos faktinei investuotojo uždirbtai grąžai. Nėra metodo, kaip tiksliai apskaičiuoti faktinę grąžą, tačiau vidutinė grąža atsižvelgia į riziką, su kuria susiduria portfelis, ir apskaičiuoja grąžos normą, kurią investuotojas gali tikėtis gauti iš to konkretaus portfelio. Investuotojai gali naudoti šią koncepciją, norėdami apskaičiuoti tikėtiną vertybinių popierių grąžą, o įmonių vadovai gali ją naudoti sudarant kapitalo biudžetą, nuspręsdami, ar imtis tam tikro projekto.
Sudarant kapitalo biudžetą tokio tipo skaičiavimuose atsižvelgiama į kelis galimus scenarijus ir kiekvieno scenarijaus įvykimo tikimybę; tada jis naudoja šiuos skaičius, kad nustatytų tikėtiną projekto vertę. Pavyzdžiui, projektas turi 25 procentų tikimybę uždirbti 1,200,000 50 1,000,000 USD (USD) esant geroms aplinkybėms, 25 procentų tikimybę uždirbti 800,000 25 1,200,000 USD normaliomis aplinkybėmis ir 50 procentų tikimybę uždirbti 1,000,000 25 USD blogomis aplinkybėmis. Tada vidutinė projekto grąža yra = (800,000 % X 1,000,000 XNUMX XNUMX USD) + (XNUMX % X XNUMX XNUMX XNUMX USD) + (XNUMX % X XNUMX XNUMX USD) = XNUMX XNUMX XNUMX USD.
Vertybinių popierių analizėje vidutinė grąža gali būti taikoma vertybiniams popieriams arba vertybinių popierių portfeliui. Kiekvienas portfelio vertybinis popierius turi vidutinę grąžą, apskaičiuotą pagal formulę, panašią į kapitalo biudžeto sudarymo formulę, o portfelis taip pat turi tokią grąžą, kuri numato vidutinę visų tikėtinų jo vertybinių popierių grąžos vertę. Pavyzdžiui, investuotojas turi portfelį, kurį sudaro 30 procentų akcijos A, 50 procentų akcijų B ir 20 procentų akcijų C. Vidutinė akcijų A, B ir C grąža yra 10 procentų, 20 procentų ir 30 procentų, atitinkamai. Tada galima apskaičiuoti vidutinę portfelio grąžą = (30% x 10%) + (50% x 20%) + (20% x 30%) = 19 procentų.
Šio tipo skaičiavimai taip pat gali parodyti vidutinę grąžą per tam tikrą laikotarpį. Norint atlikti šį skaičiavimą, turi būti kelių laikotarpių duomenų, o daugiau laikotarpių duoda tikslesnius rezultatus. Pavyzdžiui, jei įmonė uždirba 12 procentų grąžą 1 metais, -8 procentų 2 metus ir 15 procentų 3 metus, tada jos metinis aritmetinis vidutinis pelnas yra = (12% – 8% + 15%) / 3 = 6.33 %.
Geometrinė vidutinė grąža taip pat apskaičiuoja proporcingą turto pokytį per tam tikrą laikotarpį. Skirtumas tas, kad šis skaičiavimas parodo turto augimo tempą, jei jis auga pastoviu tempu. Naudojant tuos pačius skaičius kaip ir ankstesniame pavyzdyje, metinė geometrinė grąža apskaičiuojama taip, kad būtų = [(1 + 12 %) (1 – 8 %) (1 + 15 %)] 1/3 – 1 = 5.82 %. Šis skaičius yra mažesnis nei aritmetinė vidutinė grąža, nes atsižvelgiama į sudėtinį efektą, kai palūkanos taikomos investicijai, kuri jau uždirbo palūkanų per praėjusį laikotarpį.