Antrasis produkto reklamavimo proceso žingsnis, taikymas į rinką reiškia konkrečios grupės ar mažų grupių, kurioms įmonė reklamuos, pasirinkimą. Jis grindžiamas idėja, kad verslas turi specializuotis, nes tikrai neįmanoma padaryti ar padaryti to, kas patiktų visiems. Įmonės pasirenka reklamos grupę, kad sustiprintų savo prekės ženklus, taip pat susidarytų supratimą apie galimus pardavimus gamybos ar finansavimo tikslais. Tam jie gali naudoti tris pagrindinius metodus: universalų, selektyvų arba koncentruotą. Įprasta, kad organizacija laikui bėgant iš naujo įvertina savo tikslines grupes ir susijusias kampanijas, nes rinkos visada yra šiek tiek lanksčios.
Apibrėžimas ir skirtumai
Taikymas į rinką yra antrasis iš trijų produkto reklamavimo žingsnių – kiti du yra segmentavimas ir pozicionavimas. Kartu šie etapai kartais vadinami STP. Kadangi segmentavimas padalija visą rinką į skirtingas grupes, taikymas yra procesas, kurio metu tiksliai atrenkama, kuriai iš grupių bus nukreiptos reklamos pastangos. Kai įmonė žino klientus, į kuriuos ji sutelks dėmesį, ji pateikia savo produktus ar paslaugas būtent tai grupei. Žmonės kartais vartoja šį terminą norėdami nurodyti visą STP procesų rinkinį, tačiau tai sukelia tam tikrą painiavą.
Pagrindinis principas
Šio produkto reklamavimo etapo ir visų STP procesų pagrindinė koncepcija yra ta, kad įmonė niekada negali sėkmingai parduoti visiems. Žmonių poreikiai, norai, įsitikinimai ir įpročiai visame pasaulyje yra tokie įvairūs, kad praktiškai neįmanoma sukurti produkto ar paslaugos, kuri būtų tikrai universali visiems. Todėl norint susisiekti su klientais ir užbaigti pardavimą, reikia sutelkti pastangas tik į vieną ar kelias grupes.
Tikslas
Pagrindinė priežastis, kodėl organizacija naudoja taikymą į rinką, yra suteikti daugiau galios savo prekės ženklui. Kai verslas tiksliai žino, kam parduos ir kas verčia tuos asmenis pirkti, ji gali geriau kurti reklamines kampanijas, kurios efektyviai perteikia prekės ženklo žinią. Galiausiai tai paprastai padidina pardavimą, padidina pajamas ir pelną.
Organizacijos taip pat naudoja šiuos metodus, kai nori sužinoti, kiek kažko parduos. Šios prognozės ypač svarbios pirkimų vadybininkams, kurie yra atsakingi už visko, ko reikia įmonei veikti, pirkimą, ir atsargų vadovams, kurie seka, ką organizacija turi, kad galėtų patenkinti vartotojų poreikius. Jie taip pat svarbūs gamybos prižiūrėtojams, kurie turi planuoti operacijas pagal tai, ką daro pirkimo ir atsargų vadovai.
Sąmatai, susiję su pardavimu, kartais reikalingi tam, kad verslas gautų pradinį finansavimą iš bankų ar investuotojų. Parodydami pasirinktą grupę ir tai, kiek sandorių gali įvykti tame sektoriuje, investuotojai ir bankai geriau suvokia, kokia gali būti jų investicijų grąža. Tai taip pat rodo, kad įmonė kruopščiai apgalvojo savo platformą ir reklamos schemas, o finansininkai tai vertina kaip gerą ženklą, kad organizacija yra pakankamai rimta, kad būtų sėkminga.
Nediferencijuotas požiūris
Vienas iš tikslinės grupės atrankos būdų yra nediferencijuotas požiūris. Pagrindinė koncepcija yra ta, kad produktas ar paslauga turi platų patrauklumą, kuris pranoksta tokius veiksnius kaip amžius, lytis ir vieta. Užuot mėginusi pritaikyti strategijas, kad parduotų vienoje ar dviejose vartotojų grupėse, įmonė naudoja kampaniją, kuria siekiama pritraukti klientus iš visų visuomenės sluoksnių. Šis metodas leidžia išlaikyti didelį potencialių pirkėjų skaičių, tačiau sunku išsiaiškinti, kaip padaryti reklamą patrauklią daugeliui skirtingų žmonių.
Diferencijuotas požiūris
Taikymas į rinką taip pat gali būti selektyvus arba diferencijuotas. Taikant šį metodą, verslas nustato dvi ar daugiau konkrečių vartotojų grupių, kurios labai tikėtina, kad taps lojaliais klientais. Visų pirma stengiamasi sukurti ryšį su nustatytais vartotojais. Atrankiniai metodai dažnai apima specifinių programų, atitinkančių tikslinių grupių poreikius, kūrimą, nors teikiamos prekės ir paslaugos iš esmės yra vienodos visoms programoms.
Koncentruotas požiūris
Trečias požiūris yra sutelkta arba koncentruota rinkodara. Čia verslas nustato tik vieną konkrečią vartotojų grupę, kuri greičiausiai gaus pakankamai pajamų, kad gautų pelną. Tai gali apimti vartotojų nišos, kuri yra nepastebėta, radimą arba prekių ir paslaugų, kurios patrauklios didesniam vartotojų sluoksniui, kūrimą, siūlant tai, ko nepateikia konkurencija. Ši strategija tapo mažiau populiari, nes įmonės sužinojo, kad buvimas keliose grupėse paprastai generuoja daugiau pardavimų. Naudoti koncentruotą techniką yra rizikinga, nes nepavykus parduoti vienai pasirinktai grupei įmonė gali būti priversti visiškai apsibrėžti arba net užsidaryti.
Lankstumas ir pokyčiai
Tai, ko žmonės nori, galvoja ir daro, laikui bėgant keičiasi, todėl rinkos niekada nebūna visiškai statiškos. Be to, kai įmonė ilgą laiką vykdo veiklą tam tikrame segmente, ji pasiekia tašką, kai tiesiog nebelieka daug naujų klientų, kuriuos būtų galima pritraukti. Siekdamos išlaikyti pajamas ir pelną tokiais atvejais, įmonės dažnai keičia savo dabartinėms tikslinėms grupėms skirtas reklamos kampanijas laikui bėgant arba, jei reikia, visiškai pakeičia tikslinę kryptį. Todėl žmonės gali vertinti taikymą į rinką kaip lankstų procesą, kurį reikia periodiškai iš naujo įvertinti.
Privalumai ir trūkumai
Apskritai, pasirinkus ribotą tikslinių grupių skaičių, galima sutelkti dėmesį, kuris supaprastina didžiąją dalį įmonės veiklos, todėl veikla tampa ekonomiškesnė. Tačiau šis efektyvumas nėra visiškai nemokamas. Norint suskirstyti ir išsiaiškinti, kuri grupė gali parduoti daugiausiai, reikia atlikti daug tyrimų, kuriuos įmonės turi išleisti pinigų.