Veiklos koeficientas yra vienas iš kelių apskaitos rodiklių, kurie matuoja, kaip greitai įmonė gali konvertuoti tam tikrą savo turtą į grynuosius pinigus arba pajamas. Trys dažniausiai vertinami veiklos rodikliai yra turto apyvartumo koeficientas, atsargų apyvartumo koeficientas ir gautinų sumų apyvartumo koeficientas. Veiklos koeficientas, kartu su kitais apskaitos rodikliais, naudojamas fundamentinėje analizėje, siekiant nustatyti santykinį įmonės stiprumą, palyginti su jos konkurentais. Informacija, naudojama skaičiuojant veiklos koeficientą, pateikiama įmonės balanse arba pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Turto apyvartumo koeficientas parodo, kaip greitai įmonė vidutiniškai gali turtą paversti pinigais. Turto apyvartumo koeficientas apskaičiuojamas pardavimus padalijus iš vidutinio viso turto. Jei metiniai pardavimai yra 1 milijonas JAV dolerių (USD), o vidutinis turtas per metus yra 500,000 2 USD, turto apyvartumo koeficientas yra XNUMX. Tai reiškia, kad įmonė savo turtą apverčia du kartus per metus. Didesnis turto apyvartumo koeficientas yra geresnis, nes tai reiškia, kad įmonė dažniau apverčia savo turtą, todėl greičiau paverčia turtą pardavimu.
Atsargų apyvartumo koeficientas parodo, kaip dažnai įmonė savo atsargas paverčia pajamomis. Vėlgi, didesnis santykis yra geresnis, nes tai rodo, kad įmonė greitai perkelia gaminį iš savo sandėlio į parduotuves ir galiausiai patenka į vartotojų rankas. Analitikai gali nustatyti atsargų apyvartos koeficientą, padalydami pardavimą iš vidutinių atsargų.
Įmonės efektyvumas renkant pirkėjų skolingus pinigus matuojamas gautinų sumų apyvartos koeficientu, kartais vadinamu gautinų sumų apyvartos koeficientu. Norėdami nustatyti šį koeficientą, analitikai padalija grynuosius kredito pardavimus iš vidutinių gautinų sumų. Mažas koeficientas gali reikšti, kad įmonei sunku surinkti iš savo klientų. Įmonė, kuri didžiąją arba visą savo veiklą vykdo grynaisiais pinigais, turės labai didelį gautinų sumų apyvartos koeficientą.
Kaip ir su visais apskaitos rodikliais, kurie naudojami atliekant fundamentinę analizę, svarbu palyginti bet kokį veiklos santykį tarp tos pačios pramonės įmonių. Kai kurių pramonės šakų rodikliai paprastai bus daug mažesni nei kitų, todėl lyginant skirtingų pramonės šakų įmones paprastai gaunami nereikšmingi duomenys. Pavyzdžiui, gamybos įmonės veiklos koeficientas paprastai bus daug mažesnis nei toks pat greito maisto įmonės veiklos koeficientas. Kad dviejų ar daugiau įmonių veiklos santykio palyginimas būtų naudingas, įmonės turėtų būti toje pačioje pramonės šakoje.