Piniginė vertė yra ekonominis terminas, apibūdinantis vertę, kurią prekė ar paslauga suteikia atviroje rinkoje, kai parduodama norinčiam pirkėjui. Laisvosios rinkos ekonomikoje kaina yra lemiamas veiksnys, skatinantis savanoriškus individų veiksmus. Pirkėjai ir pardavėjai paprastai yra mažiau pasirengę dalyvauti ekonominiuose sandoriuose, kai nėra jokios vertės. Prekių ir paslaugų piniginę vertę taip pat lemia vertės naudingumas. Ši sąvoka apibūdina, kiek naudos gaus pirkėjas pirkdamas prekę.
Gamintojai dažnai žiūri į piniginę vertę palaipsniui. Už kiekvieną veiklos sąnaudų padidėjimą jie tikisi gauti vertę, bent jau lygią išlaidų padidėjimui. Kalbant ekonominiu požiūriu, tai lemia tai, kad gamintojai nustato kainas, kuriose ribinės pajamos yra lygios ribinėms sąnaudoms. Šiame pusiausvyros taške įmonės negaus daugiau vertės gamindamos daugiau prekių ar paslaugų. Dėl šios papildomos gamybos išlaidos padidės daugiau nei pajamos, dėl to sumažės pelnas ir galbūt įmonė bus bankrutavusi, jei ji ir toliau dirbs tokiu būdu.
Pirkėjai gauna piniginę vertę, kai iš prekės ar paslaugos gaunami komunaliniai mokesčiai yra didesni už išlaidas, kurias jie turi sumokėti. Pirkėjai paprastai turi išleisti pajamas, kad įsigytų prekes ir paslaugas. Jeigu už įsigytus produktus gauta piniginė vertė yra didesnė už atiduotas pajamas, tai šiose prekėse ar paslaugose matoma didesnė vertė. Naudingumas vaidina svarbų vaidmenį, nes pirkėjas tikisi, kad prekė ar paslauga leis jam naudoti prekę įvairiais būdais. Nors kai kurios prekės, pvz., automobilis, namas ar drabužiai, gali būti akivaizdžiai naudingos, paslaugų naudingumas gali būti įvairus.
Paslaugų naudingumas arba vertė dažnai yra trumpesnė nei fizinių prekių. Pavyzdžiui, kelionė į pramogų parką paprastai trunka vieną dieną. Todėl piniginė vertė dažnai yra mažesnė nei paslaugos, kuri gali padidinti fizinės gėrybės, pavyzdžiui, būsto papildymo, vertę. Ilgesnį naudingumą teikiančių paslaugų vertė pirkėjams yra didesnė, todėl šių prekių kaina padidėja.
Turint vertę, perkant prekes ir paslaugas atsiranda alternatyvių išlaidų. Alternatyvūs kaštai yra vertė, kurios atsisakoma, kai asmuo perka vieną prekę, o ne kitą, prarasdamas antrosios prekės vertę. Pavyzdžiui, įsigijus kompiuterį, o ne palydovinę anteną, asmuo gali siųsti el. laiškus ir naršyti internete, bet nežiūrėti televizijos kanalų, siūlomų per palydovinės televizijos tiekėją. Alternatyvūs kaštai paprastai yra daugumos (jei ne visų) ekonominių sandorių atveju.