Nuolatinis apyvartinis kapitalas yra ta apyvartinio kapitalo dalis, kurią tikimasi generuoti nuosekliai ir nepertraukiamai. Tai skiriasi nuo laikinojo apyvartinio kapitalo, kuris yra pajamos, gaunamos iš šaltinių, kurie gali tęstis arba ne. Įmonės linkusios ugdyti ir išlaikyti nuolatinio apyvartinio kapitalo šaltinius, kaip pagrindą tęsti savo veiklą vienerius metus.
Tikslūs kriterijai, naudojami nustatant, kas yra ir kas nėra nuolatinis apyvartinis kapitalas, įvairiose įmonėse šiek tiek skirsis. Paprastai suprantama, kad ši apyvartinio kapitalo forma dažnai yra pagrindinis įmonės turimo trumpalaikio turto lygis, pavyzdžiui, gautinų sumų likutis. Kai kuriose įmonėse, teikiančiose paslaugas klientams daugiausia pagal sutartis, pajamos, gautos kiekvieną mėnesį pagal tų sutarčių sąlygas, gali būti laikomos nuolatiniu apyvartiniu kapitalu. Laikinųjų apyvartinių lėšų šaltiniais būtų laikomi visi klientai, pasirinkę pirkti paslaugas vienkartiškai, negarantuojant pakartotinio verslo.
Verslui itin svarbu nustatyti nuolatinio apyvartinio kapitalo reikalavimus. Idėja yra užtikrinti, kad būtų patikimi ir nuoseklūs pajamų srautai, ir suteikti išteklių, kad įmonė galėtų nuolat vykdyti savo skolinius įsipareigojimus ir leisti įmonei tęsti veiklą. Taip lengviau sudaryti realistiškus veiklos biudžetus, planuoti specialias rinkodaros ar kitų plėtros projektų išlaidas, kurios gali būti neįtrauktos į veiklos biudžetą, ir atidėti išteklius tam tikram nenumatytiems atvejams ar nepaprastosios padėties veiklos fondui.
Dabartinės nuolatinių apyvartinių lėšų būklės įvertinimas yra nuolatinis darbas. Taip yra todėl, kad to kapitalo šaltiniai laikas nuo laiko gali keistis. Gautinų sumų likutis gali padidėti arba mažėti, atsižvelgiant į nuolatinių klientų įsigijimą ar praradimą. Siekiant išlaikyti verslo santykius, sutartys gali baigtis arba būti iš naujo derinamos mažesnėmis kainomis. Žinodamas dabartinę šio kapitalo būklę, verslas gali įsitikinti, kad šių finansinių išteklių pakaks einamosioms veiklos išlaidoms padengti.
Jei kapitalas nukrenta žemiau minimalios reikalaujamos sumos, galima imtis priemonių įvairioms išlaidoms sumažinti, kol išnaudoti nenumatytų atvejų ištekliai. Tam dažnai reikia atidžiai išnagrinėti šias išlaidas ir rasti būdų, kaip sumažinti išlaidas nekeliant pavojaus kokybei ar gamybos greičiui. Tuo pačiu metu reikėtų stengtis generuoti naujas pajamas, kurios būtų kvalifikuojamos kaip nuolatinis apyvartinis kapitalas, viena galimybė priartėti prie laikinojo apyvartinio kapitalo šaltinių ir nustatyti, ar yra koks nors būdas tą pinigų srautą paversti kažkuo nuoseklesniu ir patikimesniu.