Kas yra Federalinė nacionalinė hipotekos asociacija?

Federalinė nacionalinė hipotekos asociacija, šnekamojoje kalboje žinoma kaip „Fannie Mae“ arba „FNMA“, yra Kongreso įgaliota vyriausybės remiama hipotekos paskolų bendrovė Jungtinėse Valstijose. Pagrindinis Federalinės nacionalinės hipotekos asociacijos tikslas yra užtikrinti, kad JAV būsto pirkėjai galėtų gauti prieinamas hipotekos palūkanų normas. Asociacija pati neišduoda būsto paskolų, o perka ir pasirašo turimas hipotekas iš bankų, todėl bankams lieka pinigų toliau skolinti. Asociacija buvo įkurta 1938 m. Didžiosios depresijos metu kaip visiškai vyriausybei priklausanti įmonė. Nuo to laiko jos vadovybė ir nuosavybės struktūra pasikeitė: kadaise ji buvo visiškai nepriklausoma, bet nuo 2010 m. priklausė vyriausybei.

Nuo Federalinės nacionalinės hipotekos asociacijos įkūrimo, hipotekos paprastai buvo prieinamesnės ir labiau prieinamos Amerikos šeimoms. Asociacija padarė tai įmanoma, palaikydama ir pasirašydama vienos šeimos, daugiabučių ir kapitalo hipotekas iš bankų visoje šalyje. Iš esmės asociacija perka paskolas, kurias bankai jau yra suteikę vartotojams. Tai suteikia bankams daugiau pinigų paskolinti naujiems būsto pirkėjams, o paskolas padengia asociacijos palūkanų mokėjimai ir pagrindinės garantijos.

Įsteigus 1938 m., asociacija priklausė federalinei valdžiai. Tuo metu pati vyriausybė rėmė asociacijos įsigytas hipotekas. Po kelerių metų, 1968 m., asociacija suskilo į dvi dalis. Nauja Federalinė hipotekos asociacija buvo sukurta kaip privatus, akcininkams priklausantis subjektas, o Vyriausybės nacionalinė hipotekos asociacija buvo sukurta kaip visiškai vyriausybinė organizacija, pirmiausia atsakinga už federaliniu mastu apdraustų paskolų programų rėmimą. Vyriausybės nacionalinė hipotekos asociacija dažnai vadinama Ginnie Mae.

Trečiasis žaidėjas įžengė į sceną 1970 m., kai Kongresas įgaliojo įkurti Federalinę būsto paskolų korporaciją, paprastai žinomą kaip Freddie Mac, kuri atspindėtų ir konkuruotų su Federaline nacionaline hipotekos asociacija. Idėja buvo tokia, kad du nepriklausomi hipotekos skolintojai, atsakingi už vyriausybę, sukurs sveiką konkurenciją rinkoje ir padės stabilizuoti prieinamą būstą ir būsto paskolas visose JAV. Federalinė nacionalinė hipotekos asociacija visada buvo didesnė už Federalinę būsto paskolų hipotekos korporaciją, tačiau, kaip ir tikėtasi, jos yra konkurentės rinkoje.

Nors abu subjektai buvo nepriklausomi, jie vis tiek turėjo veikti pagal griežtus skolinimo parametrus. Svarbiausia, kad asociacijos gali įsigyti ir garantuoti tik „atitinkančias“ paskolas. Ar paskola laikoma „atitinkančia“, nustato Federalinė būsto įmonių priežiūros tarnyba. Skaičiuojant paprastai orientuojamasi į skolininko kredito istoriją, paskolos trukmę ir laiku grąžinimo tikimybę. Iš pradžių paskola turėjo būti gana griežta ir saugi, kad būtų pripažinta atitinkančia reikalavimus. Tačiau artėjant 2003 m. standartas susilpnėjo.

Susidūrus su didėjančia konkurencija su trečiųjų šalių skolintojais, kurie teikė reikšmingas hipotekas ir paskolas už mažą ar net mažesnę kainą, Federalinei nacionalinei hipotekos asociacijai ir Federalinei būsto paskolų korporacijai buvo leista priimti panašias paskolas kaip atitinkančias reikalavimus. 2004 m. JAV prasidėjo antrinių būsto paskolų krizė. Šios krizės metu skolininkai vis dažniau nebegalėjo sumokėti būsto paskolų ir pradėjo nevykdyti įsipareigojimų. Skolinantys bankai, savo ruožtu, žvelgė į asociacijas, kad išmokėtų savo garantijas. Įsipareigojimų nevykdymo apimtys ir garantijų įmokų skaičius grasino sugriauti asociacijas. 2008 m. federalinė vyriausybė vėl įsikišo, ir Federalinei nacionalinei hipotekos asociacijai, ir Federalinei būsto paskolų korporacijai buvo suteikta vyriausybės apsauga.

Konservatorija yra tarsi gelbėjimas ta prasme, kad federalinė vyriausybė įsipareigojo panaudoti mokesčių dolerius, kad padėtų asociacijoms grąžinti pinigus, kurių jos negali sau leisti. Tokiu būdu asociacijos, nepaisant didelių finansinių nuostolių, galės tęsti veiklą. Nuo 2010 m. asociacijos išlieka nepriklausomos; konservatorija daro įtaką kai kuriems jų finansiniams sprendimams, tačiau tai nekainuoja jų savarankiškumo.