Jungtinių Valstijų mokesčių įstatyme nenumatytų atvejų panaikinimo nuostata yra reglamentas, kuriuo siekiama užkirsti kelią pensininkams gauti daugiau socialinio draudimo išmokų, nei jie turi teisę, atsižvelgiant į jų įmokas į socialinės apsaugos sistemą per darbo metus. Tai turėtų įtakos tiems, kurie gauna pensiją iš darbo, kai socialinio draudimo įmokos nebuvo išskaičiuotos iš jo atlyginimo. Kad ir kokią pensiją asmuo gautų iš tokio darbo, sumažėtų jo socialinio draudimo išmokų dydis išėjus į pensiją.
Neplanuotų atvejų pašalinimo nuostata buvo įgyvendinta 1983 m., siekiant užtikrinti teisingesnį socialinio draudimo išmokų skyrimo būdą. Prieš tai kas nors galėjo nesąžiningai gauti pensiją taip, lyg per savo darbo metus būtų uždirbęs mažas pajamas. Taip nutiko pensininkams, kurie mažai prisidėjo prie „Sodros“ sistemos dirbdami pagal jas numatytus darbus, tačiau gerai apmokamus darbus, kurių programa neapima. Taigi asmuo galėjo gauti pašalpas, kurios Sodrai nebuvo uždirbtos.
Neplanuotų atvejų pašalinimo nuostata sumažina pensiją, jei jis gauna pensiją iš darbo, kai socialinio draudimo mokesčiai nebuvo išskaičiuoti iš jo atlyginimo. Pensijų išmokos skirtos pakeisti tik tam tikrą procentą asmens uždarbio, kai jis dirba. Pavyzdžiui, darbuotojas, kuris uždirbo palyginti mažą atlyginimą, gali gauti išmokas, lygias 50% jo priešpensinio darbo užmokesčio. Tačiau gerai apmokamą darbą dirbęs asmuo gali gauti tik 25% buvusio darbo užmokesčio dydžio išmokas.
Kol nebuvo įtraukta nuostata dėl netikėto pašalinimo, asmuo, kuris daugiausia dirbo darbus, kuriuose socialinio draudimo mokesčiai nebuvo išskaičiuojami iš darbo užmokesčio, galėjo gauti daugiau nei jam buvo numatyta procentinė dalis. Taip yra todėl, kad socialinio draudimo požiūriu jo uždarbis visą gyvenimą buvo mažas. Darbas, kuriam netaikomas socialinis draudimas, gali būti skirtas ne pelno siekiančiam subjektui arba, pavyzdžiui, darbas kitoje šalyje.
Siekiant išvengti nenumatytų pasekmių, šiame teisės akte buvo įrašytos kai kurios išimtys. Pavyzdžiui, ši nuostata netaikoma pinigams, išmokamiems kaip išmokos netekus maitintojo po darbuotojo mirties. Jis taip pat netaikomas, jei „Sodrai“ neapmokestintas darbo užmokestis buvo uždirbtas iki 1957 m. Tie, kurių pensijos yra santykinai mažos, taip pat yra apsaugoti nuo per mažo kiekio, nes „neplanuoto atvejo“ nuostata ribojama, kiek ji gali sumažinti pašalpas.