Svarainiai yra apkūnūs, šiek tiek kiaušiniški vaisiai, sunoksta artėjant rudens pradžiai. Daugelis vaisių augintojų mėgsta auginti šiuos vaisius, nes tai mažai priežiūros reikalaujantys, atsparūs augalai, kurie dažnai duoda gausų derlių. Norintys paragauti svarainių, dažnai jų gali rasti ūkininkų turguose ir vietinėse bakalėjos parduotuvėse. Perkant ar nuimant šiuos vaisius, svarbu ieškoti požymių, kad jie prinokę, bet nepradeda gesti.
Dauguma svarainių net prinokę išlieka kieti ir geltoni, todėl neapdoroti jie tampa nevalgomi. Išvirti jie paprastai būna labai saldaus, šiek tiek gėlių skonio. Geriausi vaisiai dažniausiai būna putlūs ir labai tvirti. Ant kai kurių svarainių vaisių gali būti rudų ar juodų dėmių, tačiau tai paprastai nėra ligos ar gedimo požymis ir neturėtų turėti įtakos vaisių skoniui. Tačiau virėjai šias dėmes turėtų nulupti prieš valgydami svarainius.
Geriausi svarainiai paprastai turi šiek tiek saldų, obuolį primenantį kvapą, ypač aplink stiebą ir žiedų galus. Visi vaisiai, kurių dėmės yra rudos, suglebusios minkštimo arba raukšlėtos odos, pradeda gesti, todėl juos reikia praleisti. Dideli vaisiai taip pat paprastai yra prinokę ir saldesni nei maži vaisiai, nes jie turėjo daugiau laiko sunokti ant medžio. Taip yra ne visada, nes kai kurie svarainiai gali duoti mažus vaisius, tačiau tai yra gera taisyklė, kurią reikia naudoti bakalėjos parduotuvėje.
Nuimant svarainių vaisius nuo medžio, galioja dauguma minėtų taisyklių. Vaisiai turi būti geros spalvos ir be minkštų dėmių. Sodininkai taip pat turėtų ieškoti savo vaisiuose skylių, o sužalotus ir skylėtus vaisius nuskinti ir išmesti toli nuo medžio. Mėlynės ir skylės gali rodyti ligą ar vabzdžių pažeidimus, todėl užkrėstų vaisių atsikratymas gali padėti jam neplisti.
Sodininkai svarainius dažniausiai nuima anksti rudenį, apie rugsėjo vidurį. Aštriomis sodo žirklėmis reikia nupjauti pluoštinius stiebus, o svarainius švelniai sudėti į krepšelius, o ne į juos mėtyti. Kaip ir obuoliai, svarainiai lengvai susimuša, o vienas sugedęs svarainis gali sugadinti visą kekę.
Nuėmus derlių, svarainius galima laikyti vėsioje, tamsioje, sausoje vietoje. Jie gali ir toliau sunokti tris ar keturias dienas, tuo metu virėjas paprastai turėtų juos naudoti gamindamas. Džemai, drebučiai ir pagardai paprastai gerai užšąla. Svarainių vaisiai taip pat gali būti naudojami pyragams, pyragams ir kaip sočių kompotų bei tirštų vaisių padažų dalis. Kai kurie virėjai net mėgsta juos troškinti su cukrumi, sutrinti ir naudoti kaip blynų sirupą.