Duonos pudingas – tai desertinis patiekalas, gaminamas iš duonos, pieno, kiaušinių, cukraus ir įvairių prieskonių. Jis ypač asocijuojasi su atostogomis ir dažnai būna itin turtingas bei skanus. Yra daug pagrindinio duonos pudingo variantų, kurių daugumą gana lengva pasigaminti namuose, ir yra beveik begalė prieskonių ir priedų, dėl kurių duonos pudingas kiekvieną kartą jį gaminant gali skirtis. Patiekalas labai populiarus Anglijoje ir Amerikos pietuose, nors derinamas ir kitose regioninėse virtuvėse.
Duonos pudingo šaknys tikriausiai yra senovės. Daugelis virėjų kūrė kūrybiškus būdus, kaip panaudoti pasenusią duoną, o ne ją švaistyti. Dauguma šių būdų buvo duonos mirkymas skystyje, pavyzdžiui, piene, sultinyje ar vandenyje, ir pagardinimas, kad gautas patiekalas būtų įdomesnis. Viduramžių Anglijoje tokie patiekalai buvo žinomi kaip “sops” ir dažnai buvo naudojami invalidams ar žmonėms su blogais dantimis. Duonos gabaliukai taip pat yra puikus pudingo tirštiklis, todėl duonos pudingas tikriausiai atsirado natūraliai keliose vietose iš karto.
Duonos pudingo pagrindas – kubeliais pjaustyta duona, kuri tradiciškai yra pasenusi. Šiuolaikiniai virėjai taip pat naudoja šviežios ir neįprastos duonos, pavyzdžiui, brioche, asortimentą. Duona sumaišoma su pienu ir sviestu, taip pat su įvairiais prieskoniais, tokiais kaip cinamonas ir muskato riešutas. Dažnai į duonos pudingą taip pat įmaišomi džiovinti arba cukruoti vaisiai, siekiant papildomo skonio ir tekstūros. Pudingas paprastai kepamas tol, kol duona pradeda traškėti. Kai kurie virėjai mėgsta įdėti duonos pudingo keptuvę į didesnę, pripildytą vandens, keptuvę, sukuriant vonią, kurioje duonos pudingas išlieka drėgnas ir skanus.
Iškepusį duonos pudingą galima aplieti padažu. Daugelyje duonos pudingo padažų yra alkoholio, pavyzdžiui, viskio ar romo, nors gali būti naudojama ir karamelė bei kiti skoniai. Kai padaže kaip komponentas naudojamas alkoholis, jis vadinamas „kietu“ padažu. Saldaus, aštraus duonos pudingo ir padažo derinys yra turtingas būdas užbaigti vakaro maistą.
Kai kurie virėjai duonos pudingą patiekia karštą, o kiti – šaltą. Šaltas duonos pudingas gali būti gaminamas atskirose formelėse ir išpilstomas į lėkštes, o karštas duonos pudingas dažnai patiekiamas tiesiai iš keptuvės. Taip pat padažai gali būti karšti arba šalti, priklausomai nuo asmeninio skonio.