Kas yra Žalioji erdvė?

Žalioji erdvė – tai urbanistinėje aplinkoje esanti teritorija, skirta gamtai. Viena iš labiausiai žinomų žaliosios erdvės formų yra rekreacinis parkas, pvz., Niujorko garsusis Centrinis parkas, nors erdvė taip pat gali būti miesto pelkių arba miesto miško baldakimu. Daugelis visuomenių istoriškai vertino parkus, o XX amžiaus pabaigoje mokslininkai atrado daug papildomų privalumų.

Antropocentrine prasme žalioji erdvė yra vieta atkurti. Daugelyje erdvių yra pėsčiųjų takai, iškylų ​​​​vejos ir kitos vietos, pritaikytos žmonėms. Žmonėms dažnai patinka klajoti parkuose, lankytis parkuose vykstančiuose renginiuose, pavyzdžiui, koncertuose, susipažinti su natūralia aplinka. Daugelyje pasaulio miestų yra žinomi parkai ir želdynai bei botanikos sodai, o kai kuriomis iš šių erdvių buvo mėgaujamasi šimtmečius.

Be to, kad į žaliąją erdvę malonu žiūrėti ir malonu žaisti, ji turi ir kitų privalumų. Miesto temperatūros ir oro kokybės tyrinėtojai išsiaiškino, kad kuo daugiau žaliosios erdvės mieste, tuo jis sveikesnis. Dideli žalumos plotai gali veikti kaip oro valytuvai, o augalai pašalina taršą iš oro ir išskiria deguonį kaip šalutinį produktą, o tokio tipo erdvė taip pat gali padėti reguliuoti temperatūrą mieste, užkirsti kelią radikaliems svyravimams, dėl kurių gyvenimas mieste gali tapti nemalonus. .

Žalioji erdvė taip pat yra natūrali gyvūnų buveinė, o kai kuriais atvejais šiose vietose atsirado klestinčios laukinių gyvūnų bendruomenės. Erdvė padeda išsaugoti natūralią aplinką ir regioninių rūšių įvairovę – nuo ​​drugelių iki paukščių, o daugelis biologų mano, kad tai naudinga.

Žalioji erdvė taip pat padeda tausoti vandenį. Miesto miškų lajos sumažina garavimo greitį, išlaiko vandenį mieste, o miesto šlapžemės padeda sumažinti potvynius ir valdyti lietaus vandens nuotėkį. Nauda aplinkai paprastai neprieštarauja žmonių naudojimui, todėl daug lengviau pasirinkti prioritetą planuojant miestą.

Vis daugiau miestų pripažino, kad reikia žaliosios infrastruktūros parkų, žaliųjų juostų aplink naują plėtrą, gyvenamųjų sienų ir stogų bei kitų priemonių. Daugelyje miestų planų yra pareiškimas apie norą išlaikyti arba plėsti miesto žaliąsias erdves, kad gyvenimas būtų sveikesnis ir malonesnis gyventojams.