Skerdykla – tai patalpa, kurioje skerdžiami gyvuliai ir atliekami pirmieji mėsos pakavimo proceso žingsniai. Skerdimo įmonės, taip pat žinomos kaip skerdyklos arba skerdyklos, yra visame pasaulyje, o didžiausias žinomas įrenginys yra Tar Heel mieste, Šiaurės Karolinoje, priklausantis Smithfield Foods. Skerdyklose auginami įvairūs gyvūnai, naudojami maistui įvairiuose pasaulio regionuose, įskaitant kiaules, žąsis, antis, vištas, galvijus, kalakutus, ožkas, avis ir arklius.
Įprastoje patalpoje yra laikomi aptvarai skerdimo laukiantiems gyvūnams ir „žudymo grindys“, kur gyvūnai svaiginami, kad netektų sąmonės, o tada nuleidžiamas kraujas. Svaiginimas reikalaujama pagal įstatymus kai kuriuose pasaulio regionuose, reaguojant į susirūpinimą dėl gyvūnų gerovės. Išleidus kraują, skerdenas gali apdoroti ir patikrinti sveikatos inspektoriai, kurie patvirtina, kad mėsą valgyti saugu. Mėsą taip pat gali rūšiuoti inspektoriai ir skerdyklos darbuotojai, kad nustatytų, kaip ji gali būti ženklinama ir parduodama.
Yra keletas specializuotų skerdimo įmonių tipų. Bendruomenės skerdykla gali veikti daug mažesniu mastu, suteikdama vietą ūkininkams, kur gyvūnus atvežti į mėsininką, kai reikia paskersti tik kelis gyvulius. Kai kurie mėsininkai taip pat valdo mobilias skerdyklas, su kuriomis važiuoja į fermą, kurioje auginami gyvuliai, kad juos būtų galima apdoroti vietoje.
Košerinės ir halal skerdyklos tvarko gyvūnus pagal religinius įstatymus. Tiek košerinėms, tiek halal patalpoms taikoma išimtis, susijusi su įstatymais, reikalaujančiais apsvaiginti, o patalpas gali prižiūrėti religinė institucija arba pareigūnas, patvirtinantis, kad skerdykla veikia tinkamai. Tokių skerdyklų mėsa gali būti brangesnė, nes košerinio arba halal sertifikavimo procesas reikalauja daugiau darbo.
Ekologiška mėsa taip pat gali būti tvarkoma atskirose skerdyklose, kad skerdimo ir perdirbimo metu nebūtų painiojama ekologiška ir įprastai pagaminta mėsa. Specialios skerdyklos, kaip ir įprastinės jų kolegos, turi atitikti sveikatos kodeksą, o vyriausybės atstovai, galintys įvertinti sąlygas skerdykloje, netikėtai tikrina. Inspektoriai taip pat gali patikrinti skerdyklą, kad įsitikintų, jog ji tikrai ekologiška, košerinė ar halal.
Istoriškai daugelyje miestų buvo bent viena skerdykla, o tokiuose miestuose kaip Čikaga buvo daug, o tai atspindi faktą, kad miestas buvo geležinkelio mazgas, į kurį buvo galima išsiųsti daugybę gyvūnų skersti, o perdirbtą mėsą – atgal. Ši tendencija pasikeitė, nes dėl triukšmo ir kvapo visuomenės nariai dažnai nemėgsta šalia jų apylinkėse įrengti skerdyklas. Dėl to centralizuotose vietose atsirado didžiulės mėsos gamyklos, o ne mažesnės patalpos, apdorojančios ribotą skaičių gyvūnų ir išsibarsčiusios visame regione.