Pirmą kartą skraidinti gysločius gali būti sudėtinga, tačiau keli maži patarimai gali padėti pirmą kartą plaukiančiam žmogui išvengti kai kurių įprastų spąstų. Pradedant nuo geltonų gysločių, o ne nuo žalių ar juodų, gali padėti užtikrinti, kad gysločiai būtų saldūs, bet pakankamai tvirti, kad kepdami laikytųsi kartu, todėl pradedantiesiems bus lengviau kepti gysločius. Neprinokusį gyslotį nuplikydami šaltu vandeniu, galite apsaugoti nuo viduje esančios lipnios medžiagos, kad neapdengtų virėjo rankų. Atėjus laikui kepti, tinkamo aliejaus pasirinkimas ir tinkamos aliejaus temperatūros nustatymas taip pat turi didelę įtaką rezultatui kepant gysločius. Kad būtų traškesnis, kai kurie gysločių patiekalai kepami du kartus.
Gysločių brandumas turi didelę reikšmę virtų gysločių skoniui. Kepant gysločius, kai jie yra šiek tiek neprinokę, su žalsvos spalvos žievele, išeis krakmolingas skonis kaip saldžiųjų ir tvirtų bulvių traškučiai. Nokę gysločiai pradeda gelsti ir įgauna saldesnį skonį. Itin prinokę juodieji kepami gysločiai yra dar minkštesni ir saldesni, todėl labiausiai tinka desertiniams patiekalams. Daugelis virėjų mieliau renkasi geltonuosius gysločius, nes dėl jų tvirtumo jie geriau išlaiko formą karštame aliejuje.
Prieš kepdami, eksperimentuokite supjaustydami įvairių dydžių ir formų gysločius, kad nustatytumėte, kurios formos išeis geriausios. Keičiant gysločio gabalėlių dydžius ir formas, kepant bus gautos skirtingos savybės, įskaitant tekstūrą ir skonį. Plonų gysločio gabalėlių tekstūra bus panaši į traškutį, o didesni gabaliukai bus traškūs išorėje, o minkšti ir krakmolingi viduje. Nuluptus gysločio gabalėlius pamirkę vėsiame pasūdytame vandenyje, prieš naudojimą vaisiai neapskrus.
Kai gyslotis patenka į aliejų, jis turi burbuliuoti tolygiai ir netaškydamas. Aptaškymas gali reikšti, kad aliejus yra per karštas, todėl gysločio išorė bus traški, tinkamai neapkepus. Naudojant aliejų su aukštesniu dūmų tašku, pavyzdžiui, kukurūzų, rapsų ar žemės riešutų aliejų, o ne lengvai rūkantį aliejų, pvz., alyvuogių aliejų, lengviau pasiekti aukštą aliejaus temperatūrą, kuri suteikia traškius gysločius. Naudojant žemesnėje temperatūroje rūkančius aliejus, kepimo laikas ilgesnis ir gysločiai gali būti riebesni. Kepdami gysločius neperkraukite keptuvės, nes aliejus taps per kietas, kad juos tinkamai iškeptų.
Gysločiai tam tikriems patiekalams kepti du kartus, dažniausiai naudojami žalieji gysločiai. Kepant gysločius, sutrinant juos į diską ir kepant antrą kartą, kol jie taps traškūs, gaunamas užkandis, vadinamas tostono traškučiais arba tostones. Iškepę trinti gysločių paplotėliai pasūdomi ir patiekiami su panirimu. Šie gysločių puodeliai dažnai įdaryti mėsa ir sūriais, vaisiais ir daržovėmis ir kepti. Gysločio bulvytės kartais kepamos du kartus, kad būtų ypač traškios, ypač jei tai storai supjaustytos bulvytės.