Nervų sistema yra atsakinga už svarbios informacijos perdavimą tarp kūno ląstelių, struktūrų ir sistemų. Be to, nervų sistema veikia kaip ryšys tarp aplinkos ir kūno. Veikimo potencialas yra elektrinis įvykis, iš dalies atsakingas už perduodamą informaciją. Skilvelių veikimo potencialas reiškia šį įvykį, vykstantį būtent širdies skilveliuose. Šio tipo veikimo potencialas yra išskirtinis iš kitų, kurių kulminacija yra atsakinga už širdies plakimą.
Žmogaus širdis leidžia maistinių medžiagų turtingą kraują paskirstyti visame kūne taip, kad būtų įmanoma gyventi. Šis kraujo judėjimas reikalauja, kad širdis veiktų kaip siurblys, keičiantis intensyvumą ir dažnį pagal dinaminius kūno poreikius. Šis plakimas priklauso nuo skilvelio veikimo potencialo. Veikimo potencialas gali būti laikomas impulsu, siunčiamu per nervą, kuris sukelia organizmo reakciją.
Dauguma veikimo potencialų atsiranda dėl dirgiklio arba suveikiančio įvykio. Tai gali pasireikšti kaip išorinė jėga arba vidinė iniciacija. Paprastai tai sukelia sudėtingų įvykių seką, apimančią jonų mainus ir krūvio pokyčius. Kai krūvis pasiekia tam tikrą lygį, žinomą kaip slenkstis, atsiranda veikimo potencialas. Šis veikimo potencialas gali sukelti arba slopinti proksimalinių nervų veikimo potencialą, galiausiai priversdamas kūną veikti norimu būdu.
Svarbu pažymėti, kad skilvelių veikimo potencialas ir apskritai veikimo potencialas turi pasiekti kulminaciją, kad būtų galima ką nors padaryti. Tai reiškia, kad veikimo potencialas yra beveik pastovus. Tik reikšmingas veikimo potencialo apimčių padidėjimas arba sumažėjimas sukelia pokyčius.
Skilvelių veikimo potencialas yra unikalus pavyzdys, nes jam nereikia stimulo užsidegti. Ši charakteristika būdinga tik širdžiai, nes visas širdies susitraukimas priklauso nuo kontroliuojančių mazgų, kurie suveikia tam tikrais intervalais, todėl veikimo potencialas keliauja po visą organą. Ši elektrinė stimuliacija, kurią sukelia veikimo potencialai, prasideda širdies viršuje, kur yra prieširdžiai, ir baigiasi skilvelių srityje.
Tai, kad elektriniai impulsai juda iš viršaus į apačią, o ne vienodai, leidžia skirtingoms kameroms susitraukti skirtingu laiku. Tai nėra atsitiktinumas, nes visos kameros vienu metu susitrauktų prieštarautų viena kitai. Iš pradžių leidžiant susitraukti prieširdžiams, skilveliai prisipildo krauju, o po to atsiranda skilvelio veikimo potencialas ir skilvelių susitraukimas, priversdamas kraują patekti į kūną. Ši bendra skilvelių veikimo potencialo samprata iliustruoja elektrinį nervų sistemos veikimo būdą.