Vyno gamyba, prasidėjusi prieš tūkstančius metų Irane, maždaug 6000 m. pr. Kr., buvo to, kas šiandien vadinama vyno pramone, pirmtakas. Pramonė buvo sukurta augant ir plintant vyno paklausai. Vyno pramonės augimą skatino tai, kad vynas vartojamas ne tik malonumui, bet ir kaip religinių apeigų bei apeigų dalis.
Nors vyno pramonė yra pelninga, galiausiai tai yra oro ir gamtos jėgų valdoma pramonė. Esant palankiems orams vyno gamybos regionuose, populiarios veislės gaminamos be kliūčių. Tačiau kai oras bus nepalankus, gaminamo vyno skonis bus labai paveiktas, o tai savo ruožtu turės įtakos vyno pramonei.
Iš pradžių Europoje dominavo vynuogynai. Šie vynuogynai gyvavo daugelį kartų ir buvo laikomi šventais. Vynas, gaminamas bet kur, išskyrus šiuos pasirinktus vynuogynus, buvo neigiamai vertinamas. Dabar vyno pramonė klesti, auga ir plečiasi visame pasaulyje. Mėgstami vynai kilę iš tokių vietų kaip Australija, Čilė ir JAV.
Vynai, bent jau Europos paveldo, daugiausia klasifikuojami pagal jų kilmės regioną. Tie vynai, kurie kilę ne iš Europos, klasifikuojami ne pagal regioną, o pagal vynuogių derinį, naudojamą jiems gaminti. Taip lengviau suprasti, kokios kvapiosios medžiagos bus degustacijos metu.
Be to, vynai skirstomi pagal jų kokybę. Pavyzdžiui, stalo vynas laikomas žemiausios kokybės vynu. Tai nėra putojantis vynas, jo alkoholio kiekis yra 14 tūrio procentų. Ir atvirkščiai, aukštesnės vertės vynai yra žinomi kaip rūšiniai vynai. Šie vynai turi platų alkoholio kiekį.
Vyno pramonė dabar apima daugybę regionų, kur anksčiau ji apsiribojo Europa. Pramonėje gaminami ir parduodami vynai – nuo pigiausių, kuriuos galima rasti dėžutėje arba su užsukamu dangteliu, iki labai brangių. Kad ir kokia vyno rūšis būtų pasirinkta, nepaisant jo kainos, klasifikacijos ar vyno pramonės standartų, tai yra grynai asmeninis pasirinkimas.