Paprastoji žolė – salolų (Salsola) genties krūmas. Augalas turi nuo 100 iki 130 rūšių, kilusių iš Europos, Afrikos ir Azijos vietovių. Dumbliai apgyvendina naujas sritis, rudenį lūždami nuo šaknų ir išsklaidydami sėklas, kai jas pučia vėjas.
Į Ameriką XIX amžiuje netyčia atvežė salsola tragus ir kitos smėlinukų rūšys Ukrainos ūkininkų. Juodžolė tapo visur paplitusi Amerikos vakaruose, todėl visuomenės sąmonėje ji buvo susijusi su šia sritimi. Vakarietiškose dainose, o vėliau ir filmuose, vabzdys išryškėjo kaip nuobodulio, nykimo, tuštumos ir betikslio klajonių simbolis.
Tumbleweed yra labai atsparus augalas, nes yra atsparus druskai ir sausrai ir gali paskleisti savo sėklą dideliuose plotuose. Naudojant šį metodą, augalas gali taip gerai daugintis, kad jo sėklos neturi apsauginės dangos ar maisto atsargų, kurios yra daugelyje kitų augalų. Be to, varškėčio šaknis, kuri lieka, kai krūmas nulūžta, kad nuvirstų per kraštovaizdį, beveik neįmanoma sunaikinti ir kiekvienais metais užaugina naują augalą.
Tumbleweed yra laikomas kenkėju ir invazine rūšimi. Jis turi mažai praktinės naudos, jei išvis. Jauni ūgliai gali būti maistas arkliams, avims ir galvijams, bet jie valgys tik tada, kai nieko geresnio nebus.
Nors Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamentas XX amžiaus pradžioje sąmoningai įvedė smėlinę kai kuriose JAV vietovėse, tikėdamasis, kad sausros metu ji galės šerti galvijus, dabar augalas priskiriamas kenksmingoms piktžolėms. Tumbleweed Jungtinėse Valstijose yra stipriai kontroliuojamas herbicidais.
Kai kurios buožių rūšys tam tikrose pasaulio dalyse naudojamos kaip maistas. Salsola soda Italijoje valgoma žalia arba virta, o Salsola komarovii maistui skinama Japonijoje, kur ji vadinama „sausumos jūros dumbliais“. Iš varškėčio sėklų galima pasigaminti miltų, tačiau jas surinkti gana sunku.