Imuninė sistema paprastai gali atpažinti svetimas medžiagas organizme. Šios svetimos medžiagos, dar vadinamos antigenais, apima virusus, grybus, toksinus ir bakterijas, galinčias sukelti ligas. Kai imuninė sistema nustato antigenų buvimą, ji sukelia antikūnų atsaką. Tada antikūnų išsiskyrimas sukelia vadinamąją antigeno ir antikūno reakciją, kuri galiausiai sukelia invazinių antigenų sunaikinimą. Taigi, antikūnų atsakas yra viena iš svarbių imuninės sistemos funkcijų, padedančių apsaugoti asmenis nuo užsikrėtimo daugeliu ligų.
Pavyzdžiui, užteršto kūno skysčio lašelių įkvėpimas arba sąlytis su užterštu sergančio žmogaus kūno skysčiu dažnai gali sukelti infekciją. Mikrobai, patekę į pažeistą ar pažeistą odą, taip pat gali sukelti ligas. Kai imuninė sistema nustato mikrobų buvimą, ji paprastai siunčia baltuosius kraujo kūnelius (WBC) arba limfocitus į vietą, kurioje atsiranda infekcija. Šios ląstelės paprastai sugeria antigenus, neutralizuodami arba sunaikindamos juos.
Limfocitai, gaminantys antikūnus, vadinami B limfocitais. Per antikūnų atsaką B limfocitai gamina specifinius antikūnus, kurie taip pat prisijungia prie antigenų. Šie antikūnai dažnai gali atsiminti, su kokiu antigenu jie susiduria. Kai tai atsitiks, kitą kartą, kai užpuls tas pats antigenas, greitai atsiras specifinis antikūnų atsakas, lengvai sunaikinantis antigenus ir užkertantis kelią ligoms.
Antikūnų atsakas paaiškina, kaip veikia imunizacija. Dauguma pediatrų rekomenduoja reguliariai skiepyti vaikus, kad jie nesusirgtų dažniausiai pasitaikančiomis vaikų ligomis. Tai apima imunizaciją nuo tymų, vėjaraupių ir hepatito B. Tymai dažniausiai sukelia karščiavimą ir viso kūno bėrimus. Vėjaraupiai taip pat pasireiškia karščiavimu, bėrimais ir pūslėmis, o hepatitas B pažeidžia kepenis, sukeldamas pilvo skausmą ir geltoną akių bei odos spalvą.
Kai vaikas buvo paskiepytas nuo vėjaraupių, nesitikima, kad jis susirgs šia liga, net jei vėliau jis susidurs su vėjaraupiais sergančiu žmogumi. Taip yra todėl, kad imunizacijos metu vaikui atsirado antikūnų atsakas į vėjaraupių vakciną. Dėl to jo kūne jau yra specifinių ląstelių, galinčių atpažinti vėjaraupių virusą ir su juo kovoti per kitą poveikį.