Pan de pascua yra prieskoniais pagardintas vaisių pyragas, kurį žmonės Pietų Amerikos šalyje Čilėje paprastai valgo Kalėdų sezono metu. Jam daugiausia būdinga saldi kempinė tekstūra ir razinų bei cukruotų vaisių priedas. Tiksli šio pyrago kilmė nežinoma, nors dažniausiai jis priskiriamas vokiečių imigrantams į šalį. Taigi gali būti, kad pan de pascua atsirado maždaug XIX amžiuje, kai prasidėjo reikšminga vokiečių imigracija į Čilę, praėjus dešimtmečiams po to, kai 19 m. šalis atgavo nepriklausomybę nuo Ispanijos.
Žodis „pan de pascua“ reiškia velykinę duoną. Tai gali būti siejama su tuo, kad kai jis pirmą kartą buvo pristatytas, žmonės jį gamindavo ir valgydavo per Velykų šventes. Dabar pyragas tradiciškai valgomas per Kalėdas, kai čiliečiai dažniausiai mėgaujasi gabalėliu ar dviem vietiniu gėrimu, vadinamu cola de mono. Pažodžiui išvertus kaip „vidutinė beždžionės uodega“, „cola de mono“ Jungtinėse Valstijose gali būti laikoma kiaušinienės atitikmeniu.
Pan de pascua kilmė yra vokiška dėl pyrago panašumo į Stollen. Tai kepalo formos pyragas su prieskoniais, kuriame paprastai yra razinų ir riešutų ir kuris yra padengtas granuliuotu, cukraus pudra arba cukraus pudra. Kaip ir pan de pascua, Stollen pirmiausia gaminamas ir valgomas per Kalėdas.
Pan de pascua taip pat panašus į itališką panettone. Ruošiamos ir valgomos per Kalėdas bei švenčiant Naujuosius metus, panettone taip pat yra razinų. Tačiau forma yra kitokia, o panettone viršuje yra cilindras, primenantis kupolą.
Be miltų ir minėtų ingredientų pyragui, pan de pascua dar reikia sviesto, kiaušinių, cukraus arba medaus, romo ar brendžio ir kepimo miltelių arba sodos. Supjaustyti kubeliais arba džiovinti vaisiai dažniausiai yra abrikosai, figos, kriaušės, slyvos ar persikai. Kartais dedama graikinių ar kitų riešutų. Duonoje dažniausiai naudojami prieskoniai yra maltas imbieras, cinamonas, muskato riešutas ir gvazdikėliai.
Sviestas ir kiaušiniai paprastai yra pirmieji ingredientai, sumaišomi pan de pascua. Įpylus šiek tiek vandens, suberiami kiti ingredientai. Visas mišinys supilamas į riebalais išteptą skardą ir kepamas šiek tiek ilgiau nei valandą. Kai kurie receptai siūlo mišinį pasigaminti likus kelioms dienoms iki kepimo, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai.