Spelta – kviečių šeimos grūdas, auginamas tūkstančius metų. Kai kurios diskusijos kilo dėl jo klasifikavimo, kai kurie botanikai tai laikė paprastųjų kviečių porūšiu, o kiti teigė, kad tai visiškai kita rūšis. Spelta iškrito iš populiarumo tarp grūdų kultivatorių dėl savo išorinio apvalkalo kietumo, tačiau devintajame dešimtmetyje atsiradus sveiko maisto judėjimui, ji vėl tapo populiaria dieta.
Žmonėms, kurie valgo speltą, dažnai atrodo, kad grūdai turi didesnę maistinę vertę ir skonį nei kviečiai, nes kietas išorinis apvalkalas apsaugo branduolius. Speltą gali valgyti ir kai kurie glitimo netoleruojantys asmenys, nors iš šių grūdų pagamintą duoną reikia specialiai paruošti, nes jame trūksta glitimo. Jis turi skanų ir būdingą riešutų skonį, nepanašų į švelnesnį kviečių skonį, nors, kaip teigia šalininkai, mažai tikėtina, kad jis sukels revoliuciją žmonių sveikatai. Grūdai yra turtingesni baltymų ir daug vitaminų nei kviečiai, todėl juos reikia mažiau sodrinti nei įprastus miltus.
Išvaizda spelta labai panaši į kviečius, o ant pailgo stiebo auga tankus branduolių spiečius. Kai jis yra paruoštas derliaus nuėmimui, stiebai tampa auksiniai ir pradeda linkti dėl sunkių branduolių svorio. Spelta taip pat nuimama panašiai kaip kviečiai, o grūdai atskiriami nuo pelų. Pelus galima suarti atgal į lauką mulčiuoti, naudoti statybose arba gyvulių pakratai.
Kadangi spelta turi daug kietesnį išorinį branduolį arba lukštą nei kviečių, tačiau norint pašalinti vidinį branduolį, reikia daugiau dirbti. Korpusą galima nuimti naudojant specialią kūlimo įrangą, kad būtų galima pasiekti viduje esantį branduolį. Manoma, kad šis korpusas apsaugo branduolį gabenimo metu, todėl kuliamas ir sumalamas į miltus tampa šviežias ir skanesnis. Dar svarbiau, kad korpusas apsaugo branduolį nuo daugelio vabzdžių kenkėjų ir užkrėtimų, todėl grūdus lengviau auginti nenaudojant pesticidų.
Panašiai kaip ir kviečiai, spelta sumalama į miltus, galimi ir balti, ir pilno grūdo įsikūnijimai. Daugelis kepėjų naudoja viso grūdo speltos miltus, kad galėtų visapusiškai išnaudoti grūdų teikiamą maistinę vertę. Daugumoje receptų miltus galima naudoti kaip įprastus miltus, nors gali prireikti kai kurių koregavimų. Kepėjams, norintiems išvengti būdingo riešutų skonio, patariama rinktis baltus miltus.