Aminorūgštys yra maži vienetai, sudarantys baltymus, o neurotransmiteriai yra molekulės, pernešančios signalus per nervų jungtis arba sinapses. Žmogaus nervų sistemoje kai kurios aminorūgštys veikia kaip neurotransmiteriai. Tai glicinas, gama-aminosviesto rūgštis (GABA), aspartatas ir glutamatas. Aminorūgščių neurotransmiteriai gali sužadinti arba slopinti nervų uždegimą sinapsėje. Manoma, kad GABA ir glicinas dažniausiai slopina nervinius atsakus, o glutamatas ir aspartatas linkę sužadinti.
Nervų sinapsėse vieno nervo arba neurono galas yra atskirtas nuo kito pradžios tarpu, vadinamu sinapsiniu plyšiu. Nervinis signalas, vadinamas veikimo potencialu, negali kirsti sinapsinio plyšio. Vietoj to, impulsui perduoti naudojamos endogeninės cheminės medžiagos, tokios kaip aminorūgščių neurotransmiteriai. Nervų ląstelė, iš kurios sklinda impulsas, žinoma kaip presinapsinis neuronas. Presinapsinis neuronas gamina aminorūgščių neurotransmiterius, o priimantysis arba postsinapsinis neuronas turi receptorius, kurie juos suriša.
Iš visų aminorūgščių, kurios veikia kaip neurotransmiteriai, GABA yra vienintelė, kuri taip pat nenaudojama baltymams gaminti organizme. GABA susidaro naudojant fermentą, esantį tik neuronuose. Aminorūgščių neurotransmiteriai, žinomi kaip aspartatas ir glutamatas, yra sukurti ląstelėse, mažose struktūrose, žinomose kaip mitochondrijos. Tada jie patenka į gelį, kuris užpildo ląstelę, vadinamą citoplazma, prieš patenkant į burbuliukus, vadinamus pūslelėmis.
Glicinas taip pat gaminamas mitochondrijose. Nuodai, žinomi kaip strichninas, blokuoja glicino receptorius postsinapsiniuose neuronuose. Tai neleidžia glicinui prisijungti ir sukelti jo slopinamąjį poveikį nervams, todėl atsiranda bepriešinis sužadinimas. Tam tikri raumenys, pavyzdžiui, diafragma, negali atsipalaiduoti. Asmuo, apsinuodijęs strichninu, gali nebekvėpuoti ir gali baigtis mirtimi.
GABA gamybai reikalingas fermentas, žinomas kaip glutamo rūgšties dekarboksilazė (GAD). Tai reiškia, kad GAD antikūnai, baltymai su receptoriais, kurie jungiasi prie GAD, gali būti naudojami siekiant nustatyti, kurie neuronai gamina GABA, o ne kitus aminorūgščių neurotransmiterius. GABA yra pagrindinis neurotransmiteris, slopinantis nervų sinapses visoje nervų sistemoje. Smegenyse esantis alkoholis jungiasi prie GABA receptorių, dar labiau sumažindamas neuronų aktyvumą. Tai viena iš priežasčių, kodėl alkoholis gali veikti kaip raminamoji priemonė.
Centrinėje nervų sistemoje glutamatas yra pagrindinis neurotransmiteris, sukeliantis sužadinimą nervų sinapsėse. Glutamato perteklius gali būti toksiškas, nes užsitęsus sužadinimui pažeidžiami neuronai. Smegenų pažeidimas ir insultas kartais gali sukelti glutamato perteklių, o tai vėliau sukelia smegenų ląstelių pažeidimą ir tolesnį praradimą.