„Fingerling bulvės“ yra paveldo bulvių šeima, kuri natūraliai užauga daug mažesnė nei įprastos bulvės. Jie taip pat linkę būti pailgi ir šiek tiek gumbuoti, todėl jų forma yra labai panaši į pirštą. Neįprastos išvaizdos, kvapnios bulvės gali būti naudojamos kaip įprastas skrudintų, troškintų, keptų, keptų ar virtų patiekalų asortimentas. Daugelis bakalėjos prekybininkų įsigyja pirštines sezono metu, be to, juos galima auginti namuose vidutinio klimato sąlygomis.
Kaip ir kitos bulvės, pirštinės yra gumbai, o jų šaknis galima rasti Pietų Amerikoje, kur vietiniai amerikiečiai jas pirmą kartą prijaukino. Kaip ir yra daugybė įprastų bulvių veislių, taip pat rinkoje yra platus sriubų pasirinkimas. Jie svyruoja nuo kreminės baltos iki sodriai violetinės spalvos, yra vaško ir krakmolingų atmainų, tinkančių įvairiems patiekalams.
Kai kas šią šeimą painioja su naujomis bulvėmis, kurios yra jaunos bulvės, nuskintos dar nesubrendusios. Nors abi yra mažo dydžio ir plonos odelės, bulvės turi sudėtingesnį skonį ir yra visiškai subrendusios. Kaip ir su įprastomis bulvėmis, pirštai ūkininkai leidžia žaliai viršutinei augalo daliai numirti prieš nuimant gumbų derlių.
Rinkdamiesi pirštines parduotuvėje, pirkėjai turėtų ieškoti egzempliorių be akivaizdžių minkštų dėmių ar pelėsio. Nešvarumai nėra problema, nes bulves galima tiesiog nuplauti, kai jų reikia. Šaknies rūsyje jie gali išsilaikyti mėnesius, nors gali pakisti jų skonis ir tekstūra. Taip pat juos keletą mėnesių galima laikyti vėsioje, sausoje vietoje, priklausomai nuo to, kaip smarkiai svyruoja aplinkos temperatūra.
Daugelis virėjų patiekaluose naudoja pjaustytas bulves, kurios parodys jų mažą dydį. Pavyzdžiui, bulvių salotose gali būti puspirščių, o bulvės labai gerai iškepa ir kepa garnyrui. Paprastai jie valgomi sveiki, su oda ir visi, nes oda yra plona ir labai švelni.
Norėdami auginti šios rūšies bulves, sodininkai sėklines bulves turėtų sodinti eilėmis purioje, priemolio dirvoje praėjus paskutiniam šalnų pavojui. Tarp sodinimų reikėtų palikti daug vietos, nes daugelis veislių mėgsta skleistis. Sodininkai turėtų pasirūpinti, kad dirva būtų gerai sudrėkinta, o augalams įsitvirtinus mulčiuoti, kad sulaikytų vandenį dirvožemyje, sumažėtų piktžolės ir augant gumbai neįkaistų. Kai augalai nudžiūsta, gumbus galima skinti, o sodininkai nuvalo nešvarumus, bet neplauna jų tol, kol jie bus išvirti.