Atgalinė indukcija yra metodas, kai žmonės grįžta nuo žinomo rezultato priimdami daugybę sprendimų, galinčių lemti tą rezultatą, kad padėtų jiems priimti sprendimus. Šį reiškinį dažniausiai galima pastebėti žaidimų teorijoje, kur jis taip pat žinomas kaip retrogradinė analizė. Tai gali turėti įtakos žmonėms priimant sprendimus dėl svarbių įvykių, ir buvo atlikta daugybė tyrimų, siekiant ištirti, kaip žmonės savo veikloje naudoja atgalinę indukciją.
Žaidimo teorijoje įgudęs priešininkas gali panaudoti indukciją atgal, kad įgytų pranašumą žaidime. Pavyzdžiui, šachmatų rungtyje žaidėjas sukuria hipotetinę šachtos pabaigą, paskelbdamas save nugalėtoja, ir grįžta per daugybę manevrų, kad pamatytų, kaip tą pabaigą galima pasiekti. Bus svarbu atsižvelgti į kito žaidėjo strategiją, nes šachmatininkė gali pagalvoti, kaip gali elgtis jos varžovas. Jo judesiai turės įtakos rezultatui, o gebėjimas juos nuspėti leis jai manevruoti jį į kampą.
Ši technika taip pat gali būti naudojama priimant kitus sprendimus. Atgalinės indukcijos procesas reikalauja sukurti teorinį rezultatą ir nustatyti geriausią būdą jam pasiekti, atsižvelgiant į galimus sprendimus. Kai žmogui pateikiama daugybė pasirinkimų, kiekviename taške priimtas sprendimas gali nulemti, ar norimas rezultatas yra palankus. Tai gali nustatyti, ar pasiūlymo priėmimas, dalyvavimas konkurse ar kita veikla gali būti naudinga.
Atgalinės indukcijos naudojimas loginiams sprendimams priimti yra labiau paplitęs kai kuriose populiacijose nei kitose. Šachmatininkai yra labai pripratę prie šios technikos ir gali ją naudoti ne tik šachmatų varžybose, nes tai yra jų mąstymo proceso dalis. Kitų žaidimų žaidėjai gali rečiau žiūrėti į sprendimų priėmimą iš šios perspektyvos, nes jie nėra įpratę dirbti atgal nuo pageidaujamo rezultato, kad išsiaiškintų, kaip tai pasiekti, kai procesas apima kelis sprendimus.
Atgalinės indukcijos proceso, kaip ir kitos sprendimų priėmimo logikos, trūkumų yra. Jis dažnai grindžiamas prognozėmis apie kitų elgesį ir, jei jos neteisingos, galutinis rezultatas gali būti kitoks. Norint efektyviai naudoti šią techniką, būtina turėti kuo daugiau informacijos apie visus veiksnius, galinčius turėti įtakos sprendimams kiekviename žingsnyje, kad būtų galima tiksliai numatyti.