Refleksinė simpatinė distrofija (RSD) yra sudėtingas skausmo sindromas, kai simpatinė nervų sistema per daug veikia arba sugenda, todėl žmogus patiria daugybę skausmingų simptomų. Ši būklė paprastai paveikia odą, nervų sistemą, kraujagysles ir kaulus. 1993 m. Tarptautinė skausmo tyrimo asociacija (IASP) pakeitė RSD pavadinimą į sudėtingą regioninį skausmo sindromą (CRPS). Todėl kurį laiką RSD ir CRPS buvo vienas kito sinonimai ir terminai buvo vartojami pakaitomis.
1994 m. IASP perklasifikavo CRPS, įtraukdamas du skirtingus variantus, pažymėtus kaip I tipo CRPS ir II tipo CRPS. Ši nauja klasifikacija sukūrė techninį skirtumą tarp RSD ir CRPS II tipo. I tipo CRPS vis dar reiškia būklę, kitaip žinomą kaip RSD. Kita vertus, II tipo CRPS vartojamas kalbant apie būklę, anksčiau žinomą kaip kauzalgija, ty lėtinį skausmo sindromą, tiesiogiai susijusį su specifiniu nervų pažeidimu.
RSD ir I tipo CRPS dažniausiai sukelia nuo lengvos iki sunkios traumos, tokios kaip patempimas, lūžęs kaulas ar sumušimas. Sąlyga taip pat gali būti siejama su kitomis priežastimis, tokiomis kaip operacija ar sunki infekcija. Kauzalgija, dabar dažniau vadinama II tipo CRPS, skiriasi nuo RSD tuo, kad ją paprastai sukelia žmogaus galūnių nervų pažeidimas, pvz., sutraiškytas sužalojimas ar peilio žaizda.
Nors RSD ir CRPS II tipo priežastys skiriasi, simptomai, kuriuos jie gali sukelti, yra vienodi. RSD ir CRPS I ir II tipams būdingas skausmas, kuris tęsiasi už sužalojimo vietos. Pavyzdžiui, žmogus galėjo susižaloti ranką, bet jaučia simptomus kakle ar kojose. Simptomai gali būti nuo santykinai lengvų iki visiškai sekinančių. Jie gali apimti deginantį skausmą, patinimą, sustingimą ir didelį jautrumą prisilietimui. Išplėstinio I ir II tipo RSD ir CRPS simptomai taip pat gali būti sunki raumenų atrofija ir kaulų tankio sumažėjimas.
Taip pat skiriasi RSD ir II tipo CRPS diagnostikos metodai. II tipo CRPS paprastai diagnozuojamas atsekant jį iki pradinio nervo pažeidimo. Skirtingai nuo II tipo CRPS, tikslią RSD arba CRPS I tipo priežastį kartais gali būti sunku nustatyti. Įvairių tipų tyrimai, tokie kaip rentgeno spinduliai, kaulų skenavimas ir odos testai, buvo naudojami diagnozuojant I tipo RSD arba CRPS. Sąnarių skysčių analizė ir tam tikri termografiniai tyrimai taip pat buvo naudojami kaip kiekvienos iš šių būklių diagnostikos priemonės.