Drebulys yra pasikartojantys, nevalingi raumenų susitraukimai, kurie atrodo kaip drebulys ar drebulys. Šis drebulys gali paveikti vieną sritį, pvz., rankas, arba gali būti išplitęs visame kūne. Drebulys ir nerimas dažnai yra susiję dėl unikalių fiziologinių reakcijų, atsirandančių, kai žmogus kenčia nuo nerimo, rinkinio.
Kai žmogus patiria nerimą, baimę ar stresą, kūnas ruošiasi susidoroti su galima grėsme. Tai kartais vadinama „kovok arba bėk“ reakcija ir kai kuriems žmonėms ji gali pasireikšti daug dažniau ir stipriau nei kitiems. Nors nerimauja, kūnas gali išleisti daugybę cheminių medžiagų, įskaitant epinefriną. Šis hormonas, gaunamas iš antinksčių, padidina deguonies kiekį, padidina širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį bei gali sukelti ryšį tarp drebėjimo ir nerimo, kai išsiskiria dideliais kiekiais.
Ypač baisiose ar įtemptose situacijose neretai atsiranda drebulys ar nerimas. Įtempto išsiskyrimo, stipraus šoko ar susidūrimo su fobija gali pakakti, kad žmogus pradėtų drebėti ir drebėti. Drebulys gali atrodyti priešingas intuityviai, nes dėl drebėjimo žmogus gali jaustis silpnesnis ir mažiau pajėgus kovoti ar imtis veiksmų, tačiau drebulys dažnai yra viso kūno pasirengimo gintis šalutinis poveikis.
Kai nerimas, lydimas drebulio, pasireiškia reguliariai ir sutrikdo įprastas užduotis ar veiksmus, tai gali būti nerimo sutrikimo požymis. Yra daugybė nerimo sutrikimų tipų, kurių simptomas yra drebulys, įskaitant obsesinį-kompulsinį sutrikimą, potrauminį streso sutrikimą ir panikos sutrikimą. Tai gali sukelti įvairūs veiksniai ir kartais yra susiję su cheminiu smegenų disbalansu, dėl kurio nerimo simptomai pasireiškia tik nežymiai provokuojant. Dauguma nerimo sutrikimų gydomi taikant psichologinę terapiją, vaistus arba jų derinį.
Jei drebulys ir nerimas pradeda atsirasti dažnai, ekspertai siūlo kreiptis į gydytoją, kad jis atliktų analizę ir tyrimus. Nors drebulys dažnai yra tiesiog cheminių medžiagų perkrauto kūno rezultatas, jis taip pat gali būti kitos būklės simptomas. Kai kurios sveikatos būklės yra susijusios su nekontroliuojamu drebėjimu, įskaitant hipertirozę, neurologinius sutrikimus, tokius kaip išsėtinė sklerozė, ir degeneracines ligas, tokias kaip Parkinsono liga. Kitos dažnos priežastys yra vitaminų trūkumas, per didelis cukraus ar kofeino vartojimas arba ilgalaikis miego trūkumas. Kadangi kai kurios rimtos sveikatos būklės yra susijusios su drebuliu ir nerimu, kreipimasis į gydytoją gali būti geriausias būdas pašalinti galimas priežastis ir sutelkti dėmesį į tinkamą gydymą.