Cerebrinis paralyžius yra smegenų sutrikimas, galintis sukelti tiek intelekto, tiek fizinio vystymosi problemų. Šis sutrikimas gali būti įgimtas, kai vaikas gimsta su smegenų pažeidimu, arba smegenų pažeidimas gali atsirasti netrukus po gimimo. Šio sutrikimo gydymas paprastai apima vaistus, skirtus tokiems simptomams kaip raumenų spazmai kontroliuoti ir raumenų bei nervų problemų gydymui. Vienas iš svarbiausių cerebrinio paralyžiaus gydymo aspektų yra fizinė reabilitacija, kuri apima įvairius cerebrinio paralyžiaus pratimus, skirtus kūno būklei gerinti.
Pratimai sergant cerebriniu paralyžiumi dažniausiai sutelkiami į vieno ar kelių šių fizinių savybių ugdymą: kaulų stiprumą, raumenų lankstumą ir judesių diapazoną, širdies ir kraujotakos sistemos sveikatą bei ištvermę ir jėgą. Asmuo, sergantis cerebriniu paralyžiumi, gali atlikti įvairius pratimus, atsižvelgdamas į savo dabartines galimybes ir pratimų tikslus. Pavyzdžiui, ne visi asmenys gali stovėti be pagalbos, o kiti turi pakankamai fizinių galimybių vaikščioti, bėgioti ar lipti laiptais.
Beveik kiekvienas, sergantis cerebriniu paralyžiumi, gali atlikti pagrindinius tempimo pratimus sėdėdamas ar stovėdamas. Žmonės, turintys problemų dėl tempimo, gali naudoti pagalbinį tempimą, kurio metu fizioterapeutas, šeimos narys ar slaugytojas padeda ištiesdamas ir sulenkdamas galūnes. Pagalbinis tempimas yra įprastas cerebrinio paralyžiaus pratimas, kurį tėvai gali naudoti norėdami pagerinti kūdikių ir mažų vaikų lankstumą.
Kelių tipų cerebrinio paralyžiaus pratimai gali padėti pagerinti širdies ir kraujagyslių būklę žmonėms, kurie negali stovėti ar vaikščioti be pagalbos. Vienas iš tokių pratimų yra rankų ar kojų ciklo naudojimas, kurį galima atlikti viduje arba lauke naudojant stacionarią, pusiau nešiojamą įrangą. Šio tipo pratimai idealiai tinka cerebriniu paralyžiumi sergantiems žmonėms, nes gerina raumenų jėgą ir širdies bei kraujagyslių sveikatą, be to, tai gali būti atliekama sėdint ant kėdės, kuri suteikia reikiamą atramą.
Žmonės, sergantys cerebriniu paralyžiumi, turintys pakankamai mobilumo ir jėgos, gali vaikščioti, bėgioti ar lipti laiptais, kad galėtų mankštintis. Šio tipo pratimai padeda stiprinti raumenų jėgą ir lankstumą, gerina širdies ir kraujagyslių būklę bei gerina kraujotaką. Šio tipo pratimai reikalauja daug fizinių jėgų ir galimybių ir tinka ne visiems.
Nepriklausomai nuo fizinių galimybių apimties, šokiai gali būti puiki mankštos forma, nes šokis sėdint ir stovint gali pagerinti jėgą, lankstumą ir raumenų valdymą. Šokis gali padėti padidinti pratybų motyvaciją ir suteikti fizinės naudos, ypač jaunesniems cerebriniu paralyžiumi sergantiems žmonėms. Vaikams šokis dažnai atrodo malonus, o tėvai gali parūpinti rekvizitų, tokių kaip balionai, juostelės ir net kostiumai, kad šokiais pagrįsti cerebrinio paralyžiaus pratimai būtų linksmi.
Vandens pratimai yra idealūs, nes jie leidžia asmeniui mankštintis aplinkoje, kuri sumažina sąnarių ir kaulų įtampą. Plaukimas ir kitos vandens pratimų formos padeda pagerinti kūno lankstumą ir yra geras būdas skatinti įvairių rūšių judėjimą, ypač vaikams. Vienas iš ypatingų vandens cerebrinio paralyžiaus pratimų pranašumų yra tas, kad būnant vandenyje nėra pavojaus nukristi ar susižaloti dėl nepastovių raumenų ar galūnių judesių. Kad plaukiojimas būtų saugus užsiėmimas, galima nešioti plūduriuojančius prietaisus, o vaikai turi būti visą laiką prižiūrimi.
Vienas ypač naudingas cerebrinio paralyžiaus pratimų aspektas yra tai, kad gera mankštos programa kartais gali sumažinti vaistų ar operacijos poreikį. Taip yra todėl, kad cerebriniu paralyžiumi sergantys asmenys gali pagerinti jėgą, lankstumą, raumenų kontrolę ir kitus privalumus. Kai kuriais atvejais tai gali reikšti, kad simptomams kontroliuoti reikia mažiau vaistų arba net vien tik vaistai gali kontroliuoti simptomus, jei kitu atveju galėjo prireikti operacijos.