Klinikinis psichologas yra sveikatos specialistas, daug studijavęs psichologiją ir dažniausiai baigęs magistrantūros praktikos darbus. Šie specialistai gydo pacientus ir dažniausiai didžiąją dalį studijų ir praktikos praleidžia ruošdamiesi dirbti savarankiškai. Daugeliu atvejų žmonės, norintys tapti klinikiniu psichologu, prieš gaudami licenciją verstis praktika, turės baigti psichologijos doktorantūros studijas.
Daugeliui žmonių pirmasis žingsnis norint tapti klinikiniu psichologu yra įgyti psichologijos bakalauro laipsnį. Kartais absolventų mokyklos gali priimti kitas specialybes, tačiau standartinė kryptis yra psichologija. Mokiniai gali pradėti ruoštis šiai specialybei vidurinės mokyklos lygmeniu, gaudami gerus pažymius. Tokios temos kaip matematika ir mokslas yra svarbios, nes psichologija naudoja statistinę ir medicininę informaciją.
Taip pat nuolat kalbama apie tai, kad galiausiai psichologams bus suteikta teisė išrašyti vaistus, todėl chemijos, biologijos ir matematikos pamokos yra svarbios. Studentai taip pat turės sutelkti dėmesį į gerus rašymo įgūdžius ir nepakenktų mokytis kitos kalbos, ypač antrosios kalbos, kuria paprastai kalbama gyvenamojoje šalyje. Kanadiečiai galėtų gerai kalbėti prancūziškai, o JAV gyventojai galėtų mokytis ispanų arba azijietiškų kalbų.
Yra daug mokyklų, siūlančių bakalauro psichologijos laipsnius, o studentai gali pasirinkti vieną iš jų, atsižvelgdami į artumą, finansus ir priėmimo vietą. Vienintelė sąlyga – mokiniai renkasi akredituotą mokyklą. Tai nėra sunku, jei laipsnis įgyjamas bet kurioje valstybinėje mokykloje ir daugumoje plytų ir skiedinio įstaigų. Jei kyla abejonių, studentai turėtų ieškoti mokyklos su aukštojo mokslo įstaigas akredituojančiomis agentūromis.
Jaunesniaisiais koledžo metais studentai turės ieškoti psichologijos doktorantūros programų. Jie turėtų ieškoti kelių dalykų, jei nori tapti klinikiniu psichologu. Viena iš jų yra ta, kad bet kuri siūloma programa turi būti orientuota į terapijos praktiką. Yra psichologijos tyrimų programų, kurios nesuteiks tiek daug konsultavimo mokymų.
Kitas dalykas, kurį studentai turės pasirinkti, yra tai, ar siekti psichiatrijos ar daktaro laipsnio. Paprastai Psy.D (psichologijos daktaras) turi daugiau terapinio dėmesio, tačiau yra daug žmonių, kurie klinikiniu psichologu tampa įgiję filosofijos daktaro (filosofijos daktaro) laipsnį. Svarbiausia yra programos struktūra ir jos tikslas. Kai kurios didesnės mokyklos siūlo abu laipsnius arba siūlo skirtingus tikslus, priklausomai nuo to, kaip studentas nori praktikuotis. Kai kurios mokyklos siūlo ir psichologijos magistro laipsnį, tačiau žmogus negali tapti klinikiniu psichologu be daktaro laipsnio.
Psichologijos doktorantūros programos paprastai trunka mažiausiai ketverius metus, o dažnai ir ilgiau. Dauguma taip pat reikalauja, kad studentai būtų gydomi. Baigę mokyklą mokiniai dar nėra klinikiniai psichologai. Daugumoje valstijų jiems reikės atlikti 1500 prižiūrimų valandų praktikos, kad gautų licenciją savarankiškai praktikuoti.
Norint tapti klinikiniu psichologu, gali prireikti daug laiko. Dauguma studentų mokysis ir praktikuoja apie 8–10 metų, kol gaus licenciją. Tačiau daugelis mano, kad ši sritis yra labai naudinga ir verta laiko.